I. Šimonytė laidos pradžioje teigė, jog dabar labiausiai laukia žalumos. Kai kurie ekspertai kalba, kad koronavirusą pristabdyti gali ir geresni orai.
„Yra tokia teorija, kad ultravioleto spinduliai gali šiek tiek padėti, žmonės daugiau būna lauke, tas turi irgi teigiamos įtakos. Turbūt mes jau per šitą laiką išmokome, kad planuojame, o Dievas vis dėl to juokiasi. Kažkokios nenumatytos aplinkybės iškyla, buvusią neblogą dinamiką apsuka kitu kampu“, – sakė ministrė pirmininkė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas praėjusią savaitę naujus laisvinimus interpretavo paprastai – iš karantino liko tik graužtukas.
I. Šimonytė teigė, kad „kiek galima graužti tą patį karantino obuolį“.
„Klausimas kiek galima tą patį karantino obuolį graužti. Nes kai griežti apribojimai galioja mėnesį, mobilizacija žmonių visai kita, mes matėme tai praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje. Bet laikui bėgant, žmogus yra toks sutvėrimas, norisi bendrauti, su kitais susitikti, todėl tai daroma apeinant taisykles. Todėl valdžios pasirinkimas yra dvejopas arba labai griežtomis priemonėmis reikalauti paklusnumo, arba reflektuoti realybę ir tas taisykles kažkiek keisti. Jau 5 mėnuo, jau net pusė metų, kažkur galima iš dalies keisti tuos apribojimus kitomis priemonėmis.
Bet mano supratimu, kad pagrindinis šansas yra skiepijimas. Matome labai gerai poveikį kur skiepijimo mastas didelis – pavyzdžiui medikų bendruomenėje, globos namų gyventojų rate. (…) Matome, kaip veikia skiepai, jei yra didelis mastas“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vilniaus regiono ligoninės jau praneša apie užpildytas ligonines. I. Šimonytė pabrėžė, jog ligoninių problema yra dvejopa.
„Manau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas. Nauji atvejai yra lyg tiesiog skaičiai, klausimas, kokios yra pasekmės. Ir jos dvejopos – ligoninių lovos, kurios pildosi, antroji – mirtis, kurios ateina po kelių savaičių po lovų užsipildymo. Per vis Lietuvą ji nėra panaši, nėra tokia pati. Vilniaus ir Kauno regionas atrodo prasčiau nei visa Lietuva. Negalima sakyti, kad yra taip, kaip praėjusių metų gale, kai viruso gydymui skirtos lovos buvo labai smarkiai užgultos. Bet vis tiek tą situaciją akylai stebime. Tai yra dvejopa problema – kaip gydyti tuos žmonės, kurie užsikrečia koronavirusu, o kur žmonės, kuriems reikia kitų paslaugų“, – Žinių radijo eteryje ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad nuo koronaviruso vis dar daugiausiai miršta senyvo amžiaus žmonės. Anot premjerės, tarp jų yra ir tų, kurie atsisakė skiepo nuo koronaviruso.
Ministrė pirmininkė Žinių radijo laidoje „Pozicija“ aiškino, jog vasara skirta ne atostogoms, o pasiruošimui.
„Matyt, kad mes galime galvoti, kad per vasarą visus suskiepijus, štai tarsi galėsime atsipūsti. Bet aš kaip atsargus žmogus, mes vis tiek vasarą turime neatostogauti, o galvoti, kaip pasiruošti algoritmus mokykloms, kad nebūtų taip, kaip šį pavasarį, kaip pasiruošti kitus sprendimus, kurie leistų išvengi griežtų lokdaunų, o leistų pasitikėti suderintomis procedūromis ir jų laikymusi“, – sakė ministrė pirmininkė.
Delfi primena, kad karantinas visoje Lietuvoje pratęstas iki pat vasaros – gegužės 31 dienos.
