„Kalbant apie „žaliąjį pasą“ ir galimybių pasą sakyčiau, kad tai yra dalykai ir susiję, ir nesusiję. Techniškai jie bus kaip įmanoma panašesni, kad tai nebūtų kažkokia vėl nuo nulio nauja istorija, tačiau praktinis poreikis yra toks, kad tai yra daugiausiai vidaus tikslams skirtas dalykas, natūralu, kad mes apie tai diskutuojame daugiau kaip apie sprendimus artimiausiam mėnesiui, o tikrai ne tada, kai visos ES valstybė sugebės įdiegti kažkokį europinį sprendimą“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė I. Šimonytė.
„Galimybių paso sprendinys turėtų tikrai atsirasti greičiau, nei suderintas europinis sprendimas bus įgyvendintas“, – pažymėjo premjerė, atsakydama į klausimą, ar beverta diegti nacionalinį dokumentą, imuniteto sertifikatą planuojant diegti visai Europos Sąjungai jau birželį.
Ji taip pat teigė, kad esminis klausimas diegiant imuniteto pasą šalyje yra testavimo apimčių užtikrinimas. „Yra keletas klausimų, kuriuos reikia išspręsit, kas galėtų fiziškai tą testavimo apimtį užtikrinti, nes finansavimo klausimas yra paskesnis, dabar testuojama po 20 tūkst. žmonių per parą, tikrai tos testavimo galimybės nėra beribės, ir ar reikėtų plėsti galimybes įtraukiant vaistininkus, ar kažkokiais kitais būdais tas pajėgas plėsti, liko institucijoms apsispręsti ir pateikti pasiūlymus“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.