„Čia noriu pasidalinti ir trumpa žinute iš vienos meta-analizės, kurioje buvo vertinamas COVID-19 inkubacinis laikotarpis. Mokslininkai atlikę įvairių tyrimų analizę priėjo išvados, kad dažniausiai jis yra 5,2-6,5 dienos. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai šis terminas siekia ir 14 d.“, – feisbuke dalindamasis nuoroda į mokslinę publikaciją rašė Ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Kartu mokslininkas atkreipė dėmesį į bendrą situaciją dėl pandemijos pasaulyje.
„Pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius toliau auga ir per praeitą savaitę buvo nustatyti 5,2 mln. naujų atvejų. T.y. naujas savaitės atvejų rekordas. Didžiausias šio prieaugio „kaltininkas“ yra Indija, kurioje pastarosiomis dienomis kasdien yra nustatoma po +250 000 naujų COVID-19 atvejų. Kitos spartesnį augimą rodančios pasaulio šalys yra Malaizija (+45 proc. augimas), Pietų Afrika (+35 proc.), Argentina (+29 proc.), Iranas (+29 proc.) ir pan. Praeitą savaitę buvo pasiekta 3 000 000 mirčių nuo COVID-19 riba.
Palyginimui, mums pasiekti pirmąjį milijoną mirčių nuo COVID-19 reikėjo 9 mėn., antram milijonui – 4 mėnesių, o trečiam pakako tik 3 mėn. Kada pasieksim 4 milijonų ribą šiuo metu sunku atsakyti. Tikriausiai, tai didele dalimi priklausys kaip pavyks JAV ir Europai kovoti su COVID-19 bei kiek stipriai įsisuks korona į Indiją. Šiuo metu maždaug pasaulyje kas minutę miršta po 8 žmones nuo COVID-19“, – rašė M. Stankūnas.
Situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga
Kaip buvo skelbta antradienį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad, lyginant pastarąsias dvi savaites, beveik trečdaliu išaugo aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių, registruotų prekybos srityje, skaičius. Taip pat beveik penktadaliu augo ir aktyvių protrūkių gamybos sektoriuje skaičius.
Pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga.
„Protrūkių žemėlapyje matome, kad dvejose srityse – gamybos ir prekybos – aktyvių protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, išaugo. Tokius rodiklius siejame su darbuotojų sugrįžimu į darbo vietas, apskritai didėjančiu žmonių mobilumu“, – sako D. Razmuvienė.
Be to, anot jos, duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje svari išlieka užsikrėtimų šeimose dalis – trečdalis užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.
Gamybos bei prekybos srityse atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 53 (savaitę prieš tai – 45) ir 42 (savaitę prieš tai – 33) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Taip pat daugiau aktyvių protrūkių praėjusios savaitės pabaigoje, lyginant su laikotarpiu prieš tai, registruota paslaugas teikiančiose įmonėse – 18 protrūkių (prieš savaitę – 10).
Be to, praėjusią savaitę nežymus aktyvių protrūkių augimas registruotas maisto pramonės, statybų įmonėse, gydymo įstaigose.
Tuo metu, logistikos ir transporto sektoriaus, taip pat siuvimo, baldų gamybos įmonėse registruotas aktyvių protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, išliko nepakitęs.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 360 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 310 protrūkių.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
