Praėjusią penktadienį finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad neviešinti 2 milijardų eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė Europos Komisija.
„Integruoto plano pristatymas buvo derintas su Europos Komisija ir iš jų buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų“, – balandžio 16 dieną kalbėjo ministrė.
Šį pirmadienį ministrė dar kartą pakartojo, kodėl išleisti Europos milijardus planavo neviešai.
„Mano nuomone, paviešinti reformas, kurios plačia apimtimi turės keistis, gal nėra visai korektiška“, – tada teigė G. Skaistė.
Tačiau eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje finansų ministrės žodžius paneigė.
„Komisija kaip tik šalims narėms siūlė išdiskutuoti planą su suinteresuotomis šalimis, kuo plačiau, kad planas turėtų visuomenės palaikymą“, – LNK žinioms sakė V. Sinkevičius.
„Svarbu planą ir jo dalis išsamiai aptarti su socialiniais partneriais, su visuomene. Ir Europos komisija supranta, kad tai sunkus uždavinys, nes planas rengiamas tikrai sudėtingomis sąlygomis, aplinkybėmis. Kuomet visos Europos Sąjungos šalys kovoja su pandemija. Žinoma, kad tam reikia laiko, bet reikalingos atviros diskusijos“, – antrino Europos Komisijos atstovė Lietuvoje Agnė Kazlauskaitė.
Tad antradienį finansų ministrė G. Skaistė kalba jau kitaip.
„Europos Komisija tikrai prašė viešinti ir diskutuoti su socialiniais partneriais komponentus, derinti jų turinį“, – teigė ministrų kabineto narė.
Kodėl finansų ministrė apie ekonomikos gaivinimo planą kalbėjusi vienaip, staiga pakeitė nuomonę, Seimo opozicijai klausimų nelieka.
„Tai yra tiesiog atviras melas“, – LNK sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tokią pačią nuomonę turi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.
„Panašu, kad ministrė akivaizdžiai melavo, norėdama išsisukti“, – svarstė parlamentarė.
Ji mano, kad ministrė G. Skaistė nesėkmingai bandė nusimesti atsakomybę dėl per vėlai paruošto ekonomikos gaivinimo plano. Esą 19 valstybių Europos Komisijai planą pateikė dar metų pradžioje. O Lietuva to nepadarė iki šiol.
„Ministrė, matyt, norėjo nusiplauti savo atsakomybę, padaryti, kaip dažnai konservatoriai mėgsta, kaltus kitus, šiuo atveju – apkaltinti Europos Komisiją. Bet šiuo atveju jos atsakomybė yra tiesioginė“, – tikino A. Širinskienė.
Finansų ministrė G. Skaistė sako, kad planas neviešintas anksčiau, kad Vyriausybė nesušlubuotų. Mat Italijos Vyriausybė jau griuvo. Buvusiam premjerui Giuseppei Contei teko atsistatydinti kilus ginčui, kad Vyriausybė rizikuoja iššvaistyti 200 milijardų eurų ES paramą.
„Įvairiose šalyse per anksti paviešinus planą nutikdavo įvairiausių nutikimų, kuomet tas planas turėdavo keistis iš esmės, nes neatitikdavo Europos Komisijų prioritetų. Tai tiesiog buvo pokalbiai, kad geriau pirmiausia neformaliai susiderinti turinį, tuomet viešinti tai, kas jau bus daroma“, – LNK aiškino ministrė.
Netrukus finansų ministrė G. Skaistė randa dar vieną argumentą.
„Viešinti tiesiog nebuvo ko, nes integruotas planas buvo parengtas balandžio 10 dieną ir po savaitės jis buvo paviešintas visuomenei“, – sakė ji.
Tačiau net ir savaitė tylos opozicijai atrodo pernelyg paslaptinga, ir metanti šešėlį ant ministrės.
„Nepaisant to, kad tai yra Europos pinigai, tai yra visų mūsų, europiečių pinigai. Ir jei mes kalbame apie 2,2 milijardo eurų paskirstymą, mes turime žinoti, kur ir kaip jie bus išleisti“, – savo nuomonę LNK dėstė socialdemokratas G. Paluckas.
Kaip išleis 2 milijardus eurų ekonomikai gaivinti, Lietuva turi apsispręsti iki balandžio pabaigos.
