TS-LKD iniciatyva vykdyta apklausa vyko kovo 29 – balandžio 1 dieną, ją atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Open agency“ bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“. Buvo apklausti 1002 vyresni nei 18 metų Lietuvos gyventojai.
Delfi gavo minėtos apklausos rezultatus. Respondentų buvo klausiama, už kurią partiją jie balsuotų, jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį ir ar planuoja skiepytis nuo COVID-19.
Daugiausia planuojančių skiepytis respondentų yra konservatorių (76,1 proc.), Liberalų sąjūdžio (70,6 proc.), socialdemokratų (64,8 proc.) ir Laisvės partijos (60 proc.) rinkėjų gretose. LVŽS rinkėjų tarpe skiepytis planuoja mažiau nei pusė – 45,6 proc. žmonių.
Daugiausia neplanuojančių skiepytis – Darbo partijos rinkėjų
Mažiausias skiepytis nuo koronaviruso planuojančių rinkėjų skaičius yra Lenkų rinkimų akcijos (36,4 proc.) ir Darbo partijos (29,5 proc.) rinkėjų tarpe.
Darbiečių elektoratas išsiskiria ir didžiausiu nenorinčių skiepytis apklaustų rinkėjų skaičiumi – 40,9 proc. apklaustų Darbo partijos rinkėjų teigė, kad tikrai nesiskiepys.
Kad nesiskiepys nuo COVID-19 nurodė 9,1 proc. apklaustų LLRA-KŠS rinkėjų, tiek pat socialdemokratų rinkėjų, 20 proc. valstiečių rinkėjų, 10 proc. Laisvės partijos rinkėjų, 2,9 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų ir 2,2 proc. TS-LKD rinkėjų.
Vertinant visus apklausoje dalyvavusius respondentus, skiepytis, kaip nurodė, planuoja 54,9 proc. žmonių, o nesiskiepys 12,7 proc. respondentų.
Kačinskaitė-Urbonienė: didesnę įtaką turi Vyriausybės veiksmai, o ne partijų komunikacija
Kaip Delfi sakė Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, frakcija kalbėjosi apie vakcinavimą ir svarstė, kokios pagrindinės vangaus skiepijimosi kai kuriuose regionuose priežastys.
„Kas daro didžiausią žalą tokiems rezultatams, nes ne tik tarp mūsų partijos rinkėjų, bet ir tarpo kitų partijų rinkėjų yra nedidelio skepsio, tai nenuosekli komunikacija, neturėjimas aiškaus plano – tai daro didžiausią žalą ir įtaką apsisprendimui“, – Vyriausybės klaidas įvardijo parlamentarė.
Jos teigimu, atskiro kreipimosi į savo rinkėjus partija neplanuoja.
„Tikriausiai to nedarysime ir apie tai nekalbėjome, todėl, kad tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas – tai lemia ir sveikata, ir pasaulėžiūra, ir daug kitų dalykų. Tą turi daryti valstybės institucijos, kurios turi visą reikalingą informaciją, o ne atskiros politinės partijos. (…) Palaikau skiepijimąsi, norėtųsi aiškesnių duomenų apie kiekvienos vakcinos galimas pasekmes, norėtųsi, kad būtų nuoseklesnė vakcinacija, bet aš palaikiau, pasisakiau ir savo sekėjams esu ne kartą pasakiusi, kad visais jiems priimtinais būdais saugotųsi ir saugotų kitus“, – pažymėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Už komunikaciją su gyventojais, pasak politikės, yra atsakinga Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Vis dėlto, paklausta, kiek rinkėjų skepticizmui vakcinų atžvilgiu įtakos galėjo turėti pirmininko Viktoro Uspaskicho viešai skelbta ir nevienareikšmiškai vertinama informacija apie skiepus nuo COVID-19, I. Kačinskaitė-Urbonienė pažymėjo, kad tai nėra bendra Darbo partijos pozicija.
Darbiečių lyderis pasižymėjo, kai viešai skelbė apie parduodamą vandenį, neva gydantį nuo koronaviruso.
„Pirmiausia lemia nuosekli valstybės politika, mes ją turėjome nenuoseklią dėl to, kad keitėsi valdžios. (…) Man atrodo, kad tai labiausiai lemia. V. Uspaskichas taip, jūs matote, kad jis yra labai stipriai pasikeitęs, jis turi savo labai stiprius įsitikinimus ir mes, būdami visuomenės nariais, turime gerbti kiekvieno nuomonė, bet tai nėra oficiali partijos pozicija ar bendras mūsų raginimas.
Jis turi savo nuomonę, jis ją pagarbiai išsako ir jis visad sako, kad jei jūs norite, skiepykitės. (…) Man atrodo, kad jis tai daro atsakingai – pasako savo nuomonę, bet neragina nesiskiepyti. Nematau šioje vietoje problemos ir netikiu, kad tai galėjo padaryti įtaką mūsų elektoratui, kuris galbūt labiau abejoja vakcinacija“, – pažymėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į vangiai besiskiepijančius regionus, kuriuose dominuoja tautinių mažumų gyventojai. Vyriausybė, pasak politikės, neteikia prioriteto tikslios informacijos pateikimui kitomis kalbomis.
Karbauskis: valdžia savo nepamatuota politika diskreditavo vakcinavimą
45,6 proc. apklaustų LVŽS rinkėjų teigė, kad ketina skiepytis, tačiau kas penktas – 20 proc. už valstiečius balsuojančių respondentų nurodė, kad nuo koronaviruso skiepytis neplanuoja.
Kaip Delfi komentavo partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, skeptikų gretas didina Vyriausybės veiksmų trūkumas ir nelogiški sprendimai.
„Čia reiktų šnekėti ne apie partijos ir jos lyderių elgseną, o apie valdžios elgseną. Jei yra tas 20 proc., tai reikia pirmiausia padėkoti konservatoriams, kurie sugebėjo savo nepamatuota politika arba jokios politikos nebuvimu vakcinavimo ir kitų sprendimo prasme diskredituoti daugelį dalykų – tame tarpe dalinai ir vakcinavimą. Tai, kas atsitiko su „AstraZeneca“ veikia stipriai žmonių sąmonę, čia valdžia ne pačiu geriausiu būdu irgi pasirodė“, – pažymėjo valstiečių lyderis.
Prie gyventojų padrąsinimo skiepytis, pasak R. Karbauskio, neprisidėjo ir Seimo narių skiepijimasis „AstraZeneca“ vakcina, po kurio nemažai parlamentarų jautė pašalinį poveikį.
„Manau, kad nėra labai teisinga šnekėti apie apklausą, kuri susieja šiuos dalykus konkrečioms partijoms“, – teigė R. Karbauskis.
LVŽS pirmininkas pažymėjo, kad šiuo metu dažnai kalbasi su skyrių atstovais ir pateikė pavyzdį, kad štai Lazdijų rajone, kuriam vadovauja valstiečių deleguota merė Ausma Miškinienė, skiepytis nori apie 90 proc. gyventojų, tačiau ne „AstraZeneca“ vakcina.
„Gali paimti liberalų ar konservatorių vadovaujamą savivaldybę ir rasi daug mažesnį procentą. Kaip pagal apklausą gali nustatyti, kuriuose rajonuose pataikė?“, – svarstė R. Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad reikia atskirti atskirų politikų, pavyzdžiui, Dainiaus Kepenio poziciją dėl skiepų nuo oficialios partijos nuomonės.
„Jo mūsų elektoratas kažkaip specifiškai nepriima. Manau, kad visų partijų elektoratuose, kokie jie bebūtų, yra žmonių, kurie mano, kad imunitetas gali padėti ir skiepų nereikia. Yra toks požiūris, bet mano ir partijos pozicija yra labai aiški – mes už vakcinavimą, tik niekaip negalime paaiškinti, kodėl jį taip reikėjo organizuoti“, – teigė LVŽS pirmininkas.
Politiko teigimu, didelė Vyriausybės klaida buvo vakcinavimo organizavimą deleguoti savivaldai – nauda, pasak R. Karbauskio, būtų didesnė, jei valdžia centralizuotai organizuotų procesą, kartu bendradarbiaudama su savivaldybėmis.
Ką daryti su lėtai vakcinaciją vykdančiomis savivaldybėmis? Žadama daugiau informacijos rusų kalba
Vyriausybės prioritetas šiuo metu – vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų skiepijimas. Statistikos departamento duomenimis, lėčiausiai skiepijimas vyksta Šalčininkų rajono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
Būtent į šių savivaldybių vakcinavimo centrus praėjusią savaitę vyko premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip buvo teigiama, kartu su savivaldybių merais buvo aptarta, kaip pagerinti vakcinavimo tempus, taip pat nuspręsta dėti pastangas didinant informacijos tautinių mažumų kalbomis sklaidą.
Į Visagino gyventojus premjerė vizito metu kreipėsi ir rusiškai.
„Brangūs visaginiečiai, manau, kad jau visiems atsibodo gyventi tokiomis aplinkybėmis, kurios labai apriboja mūsų įvairius kasdienius reikalus (susitikimus ir bendravimą). Todėl aš labai jus kviečiu, tie, kas turite galimybę, naudokitės ta galimybe, kurią mums suteikia mokslas, ir apsaugokite, pirmiausia, save, o, antra, savo artimuosius, aplinkinius, nuo sudėtingos ligos ir komplikacijų, o visą visuomenę nuo tų ribojimų, kurie deja kol kas tebetaikomi“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Rajono meras Erlandas Galaguz po susitikimo su premjere teigė, kad senjorus Visagine raginti skiepytis reikia būtent rusų kalba, nes didžioji dalis jų lietuviškai supranta sunkiai. Šį iššūkį žadama spręsti.
„Sutarėme dėl tam tikrų dalykų, kuriuos Vyriausybė pasistengs padaryti ir savivaldybei padėti. Pirmiausia kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba apie vakcinacijos naudą ir atsakymus į klausimus, kuriuos žmogus galbūt norėtų užduoti gydytojui. Stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūti informaciją pasiima iš lietuviškų šaltinių, kartais pasiima iš šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima“, – kalbėdama Visagine atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
Tamašunienė: masinė vakcinacija rezultatus pagerins, gyventojai dalinsis savo patirtimi vieni su kitais
Šiuose regionuose dominuoja LLRA-KŠS rinkėjai. 36, 4 proc. šios partijos rinkėjų teigė planuojantys skiepytis, o 9,1 proc. apklaustų LLRA-KŠS rinkėjų sakė, kad nesiskiepys.
Kaip portalui komentavo šios partijos pirmininko pavaduotoja Rita Tamašunienė, partijai priklausantys merai bendrauja tiek su gyventojais tiesiogiai, tiek su seniūnais, kurie savo ruožtu taip pat bando paskatinti žmones nebijoti skiepų.
„Geriausia žmones informuoja tie, kurie yra arčiausiai jų, yra pažįstami ir patikimi. Mūsų savivaldybėse, kur partija turi daugumą, valdžia ėmėsi veiksmų – bendradarbiauja su seniūnais, kurie suteikia informacija. Mūsų ambulatorijose, kadangi ten išvystytas jų tinklas, teikiama informacija vietos gyventojams apie vakcinacijos naudą ir galimus šalutinius poveikius. Tai ateina iš kompetentingų žmonių“, – pažymėjo R. Tamašunienė.
Vyriausybė, jos vertinimu, pavėlavo visuomenei teikti bendrą informaciją apie vakcinas.
„Reikėjo pasitelkti gydytojus, mokslininkus ir nuo to komunikaciją pradėti, o ne nuo paties proceso organizavimo, nes žmonės vis dėlto nuogąstauja dėl ilgalaikio šalutinio poveikio, jų vertinimu. Tuos mitus reikėjo paneigti anksčiau“, – kalbėjo LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja.
Vis dėlto ji teigė tikinti, kad procesas minėtuose regionuose įsibėgės, kai prasidės vakcinacija – skiepijimosi patirtimis gyventojai ims dalintis iš lūpų į lūpas.
„Tarp vakcinuotų esame ir mes, kaip partijos nariai, labiau matomi žmonės. Pasakai gyevntojams, kaip tu jautiesi, ar jauti kažką papildomai ir ta informacija iš pasiskiepijusių žmonių, kaip kalbėjome savo pasitarime, reikia dalintis. Galbūt bus tas galimybių pasas, tai bus tas įrašas, kitaip jo neturėsi. Tai tokiomis priemonėmis“, – teigė R. Tamašunienė.
Parlamentarė pažymėjo pasitikinti ir LLRA-KŠS deleguotais savivaldybių merais, kurie taip pat, jos teigimu, prisideda prie informacijos sklaidos.
Politikė teigė, kad papildoma informacija kitomis kalbomis būtų naudinga, tačiau pažymėjo, kad nesutinka, jog jos apskritai nebuvo.
„Iš tikrųjų dabar tai būtų pavėluota priemonė, bet geriau ji tegul būna dabar nei niekada. Nepasakyčiau, kad informacijos visai nebuvo, nes žiūrimi kanalai lenkų kalba, kas turi kitokią įrangą, tai ir rusų kalba. Tai vakcinuotis kviečia visi – tiek Lenkijos Vyriausybė, tiek Rusijoje. Socialinė reklama veikiau kviečia vakcinuotis nei ne, bet, žinoma, visi laukia informacijos ir iš savo Vyriausybės“, – akcentavo R. Tamašunienė.
Ji kalbėjo, kad dalis gyventojų vis tiek liks apsisprendusiais nesiskiepyti, tačiau kartu dar kartą pažymėjo mananti, kad masinė vakcinacija kai kuriuos žmones paragins pakeisti nuomonę ir pasirinkti vakcinaciją.
„Tuos, kurie abejoja, manau, kad dar galima įtikinti. Ta pasiskiepijusių patirtis darys įtaką žmonių apsisprendimui. Mes taip pat – per mūsų lenkakalbius portalus įdedame merų raginimus arba parodome, kaip vyksta vakcinacija. Dabar surengta akcija nustatyti, ar žmonės turi antikūnių (...) vienoje vietovėje – nemokamai pasitikrinti, pažiūrėti, kiek padidėjo procentas žmonių, kurie turi šiokį-tokį imunitetą ir paraginti jei ne vakcinuotis, tai atlikti antikūnių testą“, – pasakojo R. Tamašunienė.
„Karantino ribojimai neseniai pasibaigė. Jeigu gyventojai jų laikėsi, tai pas tuos senus žmones mažiau atvažiuodavo vaikai, tas kontaktas telefonu yra vis tiek ne toks, kaip gyvai. Dabar galbūt ir jaunesni mūsų piliečiai pasikalbės gyvai su savo vyresnio amžiaus šeimos nariais ir tas procesas, manau, gal kai kur bus lėtesnis, bet jis vyks“, – pridūrė LLRA-KŠS atstovė.
Senjorus skiepytis ragina valstybės vadovai, parlamentarai, opozicijos lyderis
Į senjorus su raginimu skiepytis ne kartą kreipėsi valdžios atstovai. Tai vis akcentuoja premjerė I. Šimonytė, prezidentas Gitanas Nausėda, prioritetą vyresnio amžiaus skiepijimui teikia ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Siekdami išsklaidyti abejones „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcina viešai skiepijosi I. Šimonytė, šalies vadovas G. Nausėda, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, kiti ministrų kabineto nariai, parlamentarai.
Į senjorus viešai kreipėsi ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, pagyręs Vyriausybės sprendimą atsisakyti kai kurių karantino režimo ribojimų.
„Turime suprasti, kad dabar kamuolys ne valdžios, o kiekvieno iš mūsų atsakomybės ir sąmoningumo rankose. Sistemingas testavimas ir spartus gyventojų skiepijimo tempas – šiandien tai vienintelės efektyvios pandemijos valdymo priemonės, todėl, jei norime kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, turime kuo greičiau pabaigti skiepyti prioritetines grupes bei pereiti prie masinio šalies gyventojų vakcinavimo“, – praėjusią savaitę feisbuke rašė opozicijos lyderis.
Kartu jis paragino senjorus skiepytis.
„Deja, bet jūsų sveikatą ir gyvybes virusui yra lengviausia palaužti, būtent todėl jūsų amžiaus grupės vakcinacija valstybei yra prioritetas. Nuvykite šalin nepagrįstas abejones ir tikėkite mokslu – pasiskiepykite. Supraskite, kad kiekviena abejonėmis dėl skiepo uždelsta diena yra dar viena papildoma laukimo diena, kol skiepą gaus jūsų vaikai ir anūkai. Pasiskiepiję dabar – padėsite grįžti į normalų gyvenimą ne tik sau, bet ir kiekvienam savo artimam žmogui“, – rašė S. Skvernelis.
Skiepytis savo pavyzdžiu ragina ir daugumos savivaldybių merai. Statistikos departamento duomenimis, geriausiai senjorų vakcinaciją vykdo Neringos, Birštono, Kauno miesto, Utenos rajono, Jurbarko rajono, sostinės savivaldybės.
