„Vienas iš pirmų klausimų, kuriuos aptarėme buvo situacija Čekijoje. Tai, ką vakar sužinojome, kad Čekija iš savo valstybės išsiuntė 18 diplomatų ar šnipų, dirbusių po diplomato priedanga Prahoje, Rusijos ambasadoje, todėl, kad jie galėjo dalyvauti 2014 metais įvykdytame teroristiniame akte. Todėl tiek aš, tiek ir daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Tai, ką jie pranešė įrodo tai, ką mes sakėme anksčiau – Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Jis teigė, kad susitikime ragino elgtis solidariai ir bandyti sumažinti Rusijos šnipų, dirbančių po diplomatine priedanga skaičių valstybėse.
G. Landsbergis teigė, jog Rusija nesistengia deeskaluoti situacijos Rytų Ukrainoje.
„Ukrainos laikysena ir pozicija yra labai rami, telkianti, verta pagarbos“, – sakė ministras.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad apie sankcijas reikia kalbėti dar prieš raudonų linijų kirtimo.
„Aš iškėliau pasiūlymą, kad sankcijos ypatingai Ukrainos atveju turi būti svarstomos ne tik tuomet, kai raudonos linijos yra peržengtos, kitaip tariant, kai ataka jau yra prasidėjusi fiziškai ir bus per vėlu susėsti ir galvoti, ką daryti. Bet Europa šiandien gali pasakyti ir nusiųsti signalą – mes esame pasiruošę kalbėti apie sektorines sankcijas, jei tos raudonos linijos būtų kirstos. (…) Signalas turi būti aiškus, griežtas ir greitas“, – teigė G. Landsbergis.
Taryboje kalbėta apie dramatiškai blogėjančią kolonijoje Kremliaus neteisėtai įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklę.
„ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti sostinę ES, į kurią galėtų atvykti ir būti išgydytas, tada pasirinkti, ką daryti toliau. Savo kolegoms pasakiau, kad tai, ką mes matome Ukrainoje, Maskvoje, Čekijoje, kituose miestuose, tai nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę, tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus – Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime“, – tikino ministras.
ES ministrai su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba nuotoliniu būdu planavo aptarti Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų bei Rusijos vykdomą eskalaciją Rytų Ukrainoje.
Ministrai tarėsi dėl bendros ES reakcijos, galimo atsako, skyrė dėmesį ES bendradarbiavimo su Ukraina gilinimo galimybėms, ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios sutarties (AA/DCFTA) įgyvendinimui, Ukrainos itin sudėtingu pandemijos laikotarpiu įgyvendinamam sisteminių reformų teisinės valstybės srityje procesui.
Su ES valstybių narių kolegomis Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pasidalino naujausiomis žiniomis iš Kijevo (Ukrainos), kur kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis lankėsi praėjusį ketvirtadienį. Pasak ministro, Rusija demonstruoja aiškų nenorą ieškoti taikaus politinio sprendimo jos sukeltame kare Rytų Ukrainoje ir toliau atsisako pripažinti savo vaidmenį šiame konflikte, nors jis yra akivaizdus.
Taryboje kalbėta apie dramatiškai blogėjančią kolonijoje Kremliaus neteisėtai įkalinto Rusijos opozicijos lyderio A. Navalno sveikatos būklę.
