Primename, kad KT tai pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.

„Iš tikrųjų, įdomi diena. (…) Prieš septynerius, kai buvo priiminėjamas šis įstatymas dėl tiesioginių merų rinkimų, buvau vienintelis Seimo narys, kuris nebalsavo už jo priėmimą.“

Pasak jo, ir tada, ir dabar jis supranta, kad jis buvo sunkiai suderinamas su Konstitucija ir truputį „pritemptas“. R. Šimašiaus nuomone, arba reiktų įteisinti mero poziciją Konstitucijoje, arba nustatyti, kad vis dėlto nėra tiesioginių mero rinkimų ir grįžti prie senosios tvarkos.

„Aišku, čia žmonėms vertinti ir jie iš esmės tą vertinimą išsakė. Seimas čia turės (...) darbo.“

„Kaip geriau būtų, čia turbūt priklauso nuo situacijos, ir nuo asmens. Buvo tokių merų, ir tokių situacijų, kuriems turbūt geriau būti išrinktiems tarybos, bet aš nemanau, kad miestiečiams nuo to geriau. Man atrodo, kad meras yra tiesiogiai išrinktas, gavęs tiesioginį pasitikėjimą ir šita pozicija nėra politinio turgaus taryboje dalis, prekė, kaip būdavo anksčiau, tai, man atrodo, kad daugelyje Lietuvos miestų ir savivaldybių tai privedė prie gero.

Juo labiau, kad žmonių pasitikėjimas meru rodo, kad tai yra dalykai, kurie davė postūmį savivaldoje. Mano supratimu, kad tai vis dėlto buvo daugiau teigiamas postūmis.“

R. Šimašius sakė, kad Seimas turės nuspręsti, ar pagerėjo situacija po tiesioginių mero rinkimų, ar pablogėjo.

BNS kiek anksčiau skelbė, kad dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)