2019 metų savivaldos rinkimų naktis – vilniečiai sprendė, kam patikėti Vilniaus miesto vairą. Rinkėjai rinkosi tarp dviejų buvusių merų – Artūro Zuoko ir Remigijaus Šimašiaus. Pastarasis iškovojo antrą kadenciją.
Tačiau nuspręsti, kas šeimininkaus miestui ir rajonui rinkėjui greičiausiai daugiau nebegalės.
LNK šaltinių žiniomis, pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbs, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad gyventojai savivaldos rinkimuose patys išsirinkti merų nebegalės.
Žmonės galės balsuoti tik už politines partijas, kurios pačios nuspręs, kas taps meru.
LNK žinių kalbinti merai įsitikinę, kad toks KT sprendimas sumažins gyventojų norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Nes visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis ir taip yra labai žemas.
„Žmonėms nepatinka rinkti katę maišę, (balsuoti, aut. p.) už kažkokį sambūrį, partiją, jėgą. Jie nori žinoti, kas jų meras bus. Ne kaip į Vatikane konklavą susirenkantys kardinolai renka popiežių. Žmonės nori patys išsirinkti savo lyderį ir jei ši galimybė bus panaikinta, tai ko ten eiti, gi jie patys išsirinks“, – LNK sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
Kai kurie merai įsitikinę, kad tiesioginių mero rinkimų panaikinimas tik sumažins demokratiją šalyje.
„Sunku būtų tikėtis žmonių noro savivaldoje tvarkytis taip, kaip jie nori, kai jais nepasitikima. Tai be jokios abejonės šiandienos demokratijoje mes turėtume turėti kuo daugiau politinių pareigybių, kurias tiesiogiai renka žmonės. Tos politinės pareigybės privalo žiūrėti žmonės į akis ir atsiskaityti jam“, – teigė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
Norėdami sužinoti, ar tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, prieš 2 metus į KT kreipėsi 46 Seimo nariai. Dauguma jų – konservatoriai, parašą po kreipimosi tekstu padėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pasirašiau kaip Seimo narė dėl to, kad toks kreipimasis turi pagrindo ir tiek“, – LNK žinioms sakė ministrė pirmininkė.
Parašą padėjo ir dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Tiesa, ji sako palaikanti tiesioginius mero rinkimus. O parašą po kreipimosi tekstu padėjo tam, kad būtų aišku, prieštarauja tiesioginiai mero rinkimai Konstitucijai ar ne.
„Tai, kad visuomenėje tiesiogiai rinkti merai sulaukia didesnio palaikymo, aktyvesnio rinkėjų dalyvavimo, vertindama šiuos argumentus pati pasisakau už tai kaip yra dabar“, – teigė liberalė V. Čmilytė–Nielsen.
Pareiškėjų atstovas, konservatorius Andrius Kupčinskas 2015 metų tiesioginiuose Kauno miesto mero rinkimuose triuškinančiai pralaimėjo dabartiniam miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui.
Tiesa, 2011 metais, kai merus rinkdavo pačios partijos, A. Kupčinskas galvojo kitaip, pats Seimui siūlė įteisinti tiesioginius mero rinkimus.
Kai kurie LNK žinių kalbinti merai įsitikinę, kad netiesioginiai merų rinkimai ir yra palankiausi konservatoriams.
„Tai yra naudinga konservatoriams, jiems netinka ta situacija, kuri yra, todėl jie ir kelia šitą klausimą. Mano nuomone, žmonės bus labai stipriai pažeminti. Todėl, kad būtent žmonės eina savo rajono merą rinkti tiesiogiai. Ir jie balsuoja už tą žmogų, kuriuo tiki. Dabar iš jų šita valia ir šitas sprendimas atimamas“, – LNK sakė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
O štai Druskininkų meras Ričardas Malinauskas neabejoja – panaikinus tiesioginius mero rinkimus sumažėtų rinkimų aktyvumas. O tai konservatoriams yra labai palanku.
„Kai kurioms partijoms yra labai naudinga, kad kuo mažiau žmonių eitų ir eitų tik tie, kurie balsuoja už konkrečią partiją. Tai manau, čia pirštais badyti nereikia, visi suprantame, kam tai yra naudinga. Vien paimkime, kiek metų turėjo per intrigas ir visokius kitokius dalykus. Susiorganizuodavo tarybos narių rinkimus ir kiek merų prarado, kai žmonės tiesiogiai rinko“, – LNK sakę R. Malinauskas.
Tiesa, kai kurie merai neabejoja, kad dar šioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarai į KT kreipsis su pataisomis dėl merų, kurių klausymai prasidės dar vasaros pradžioje.
„Ar spjaus žmonėms į veidą politikai, mes pamatysime netrukus, birželio mėnesį“, – teigė Joniškio rajono meras V. Gailius.
Konservatoriai pertvarkos nori ir Seimo rinkimuose. Pagal valdančiųjų planą, kuo daugiau parlamentarų būtų renkama pagal sąrašus – daugiamandatėse apygardose. O vienmandatėse apygardose, kai yra balsuojama už konkretų Seimo narį, parlamentarų būtų renkama mažiau.
Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų
Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį skelbs sprendimą, ar prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginių merų rinkimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Dėl to į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kelia klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
