„Tai, kad yra diskutuojama frakcijų viduje, tarkime, valdančiosios koalicijos frakcijų, tai, kad lyderiai atsako į klausimus, kurie kyla ne tik opozicijai, bet ir jų pačių frakcijų nariams, aš vertinu kaip labai gerą dalyką“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Akivaizdu, kad situacija yra įtempta, klausimų kyla įvairiausių, ir lyderiai privalo atsakyti į juos. Tai aš manau, kad visiškai normalus procesas ir kažkokių ypatingų įtampų neįžvelgiu ir tikrai nejaučiu“, – patikino ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentuoja, kad koalicija įprastai stengiasi derinti savo pozicijas ir vengti sprendimų, kurie viešoje erdvėje atrodytų kaip nesklandus koalicijos darbas. Visgi Seimo pirmininkė pripažįsta, kad šioje gerojoje praktikoje išimtimi galima laikyti koalicijos partnerių įregistruotą neapykantos kalbos projektą.
„Nėra visiškai taip, kad kas ką nori, tas tą registruoja. Iš tikrųjų su neapykantos kalba gal ši iniciatyva ir iškrinta iš tos bendros tendencijos, kad mes tikrai stengiamės kalbėti koalicijos viduje, derinti iniciatyvas, bet nuo neapykantos kalbos iniciatyvos ir buvo atsitraukta“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„O žvelgiant į ateitį tikrai koalicijos formatuose deriname savo pozicijas ir stengiamės, vertindami, matyt, ir dabartinę tokią neapibrėžtą situaciją bendrai, susijusią su pandemija, visgi vengti to, kas galėtų atrodyti kaip kažkoks nesklandus koalicijos darbas“, – pridūrė ji.
Politikė taip pat akcentuoja, kad tiek ji, tiek ir Liberalų sąjūdžio koalicija Seime gerai vertina Vyriausybės darbą. Jos teigimu, teigiamas Vyriausybės vertinimas frakcijoje „išlieka stabilus“.
„Palaikome absoliučiai. Mes esame koalicijos dalis, mes gerai vertiname ir mūsų ministrų ir kitų koalicijos partnerių deleguotų ministrų darbą ir, akivaizdu, suvokiame, kokioje situacijoje šiandieną esame ir kokio sudėtingumo klausimus šiai Vyriausybei ir šiai premjerei tenka spręsti“, – patikino ji.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė sureagavo į portale lrytas.lt paskelbtą informaciją, esą diskusijose su konservatorių frakcija dėl karantino laisvinimo I. Šimonytė užsiminė apie galimybę pasitraukti iš pareigų. Ministrė pirmininkė teigė, kad kol kas dėl spartesnio karantino atlaisvinimo spaudimo iš frakcijų ar atskirų ministrų nepatirianti. Pasak jos, jei kartais susiklostytų tokia situacija, kuomet Vyriausybė ir jos priimami sprendimai prarastų Seimo daugumai priklausančių frakcijų paramą, natūralu, kad tektų kelti klausimą, ar jos vedamas Ministrų Kabinetas gali toliau tęsti darbus.
Galimybių pasą vertina pozityviai, tačiau įžvelgia diskriminacijos riziką
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako Galimybių paso idėją vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad taikyti šį pasą reikėtų itin atsargiai, kad būtų išvengta pasiskiepyti galimybės dar neturinčių gyventojų diskriminacijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį pristatė Galimybių paso idėją, teigdama, kad juo galėtų pasinaudoti visi pasiskiepiję ar persirgę COVID-19, taip pat tie, kurie atlikę koronaviruso testą gautų neigiamą atsakymą.
„Tokį siūlymą vertinu pozityviai. Akivaizdu, kad toks dokumentas vasarą atsiras ir visoje ES. Mums tikrai reikėtų ir diskutuoti, ir ruošti tokį mechanizmą. Tačiau yra keli klausimai, į kuriuos būtina atsakyti. Visų pirma, ar dar neprasidėjus masinei vakcinacijai, dar turint gana mažą procentą pasiskiepijusių žmonių visuomenėje, ar tai netampa šiek tiek diskriminacine priemone? Nes akivaizdu, kad tikrai ne kiekvienas, norintis pasiskiepyti, šiandien tokią galimybę turi“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pažymėjo, kad neigiamo COVID-19 testo taikymo atžvilgiu vis dar reikia išspręsti jo apmokėjimo ir galiojimo klausimus.
„Neigiamas testas, kaip visiško saugumo įrodymas, turi gana trumpą galiojimo laiką: apie 48 val. galime tikrai žinoti, kad žmogus yra saugus aplinkiniams. Taigi reikėtų atsakyti ir į klausimą, kas apmokės tuos testus: ar tai bus pats asmuo, ar valstybei ši našta turėtų tekti?
Atsakius į šiuos klausimus tikrai galima parengti tokį mechanizmą. Pasisakyčiau už tai, kad turime ruoštis vasarai, kai būsime bendros sistemos, visos ES dalis ir galėsime laisvai gyventi ir keliauti“, – tikino ji.
„Skiepadienį“ įvertino kaip ne itin veiksmingą skatinamąją priemonę
Tuo metu vertindama opozicinės Seimo „valstiečių“ frakcijos siūlymą įteisinti apmokamą „skiepadienį“, kuris būtų skirtas visiems pasiskiepijusiems asmenims, taip siekiant motyvuoti skiepytis, Seimo pirmininkė teigė abejojanti šios priemonės veiksmingumu.
„Man rodos, kad kaip priemonė paskatinti skiepijimąsi ji nėra labai veiksminga. Man atrodo, kitais būdais tai reikėtų daryti. Ir tie žmonės, kurie yra pasirengę ir nori skiepytis, kažin, ar tai padarytų įtaką jų apsisprendimui, ar labiau paragintų skiepytis abejojančius“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad šiuo atveju papildomas įstatyminis reglamentavimas dėl laisvos darbo dienos nėra reikalingas.
„Kitas dalykas, tikrai visko negalime sureglamentuoti ir, man rodos, dažniausia darbdaviai ir dabar pasiskiepijus žmogui ar jaučiantis prasčiau, sukarščiavus, į tai žiūri lanksčiai. Tad pasisakyčiau už tai, kad tais atvejais, kai galima nereguliuoti (vykstančių procesų – ELTA) įstatymų pakeitimais, tą ir daryti“, – akcentavo ji.
