Šiuo metu „Pfizer“ ir „Biontech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos antroji dozė suleidžiama praėjus trims savaitėms po pirmojo skiepo.

Kaip BNS sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, antrosios dozės pavėlinimas yra įmanomas, tą rodo ir klinikiniai tyrimai, tačiau būtina pasirinkti saugų intervalą.

„Iki šešių savaičių – laisvai, galbūt galima svarstyti ir iki aštuonių savaičių, tačiau daugiau – būtų diskusinis klausimas. Aš manyčiau, kad saugu pakankamai tą padaryti prailginant iki aštuonių savaičių“, – teigė M. Strioga.

Anot jo, šešių savaičių intervalas buvo taikomas ir daliai klinikinių tyrimų dalyvių. Tokiam skiepijimo grafikui pritaria Pasaulio Sveikatos organizacija, Europos vaistų agentūra bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

M. Striogos teigimu, nors patikimi duomenys rodo galimybę atidėti antrąją dozę iki šešių savaičių, jo siūlymas vėlinti iki aštuonių yra grįstas kol kas nepatvirtintas moksliniais tyrimais bei tuo, kad „šitos vakcinos iš principo sukelia stiprų imuninį atsaką ir yra labai efektyvios“.

„Labai maža tikimybė, kad jis (imuninis atsakas – BNS) pakankamai kris žemiau dar po dviejų savaičių. Tuo labiau, kad eina duomenys iš įvairių šalių, kad tas imuninis atsakas laikosi. Tik tiek, kad jie dar nėra patvirtinti, publikuoti“, – aiškino onkoimunologas.

Siūlo remtis Jungtinės Karalystės pavyzdžiu

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė taip pat teigia, kad skiepijimą antra „Pfizer“ galima pavėlinti.

„Žiūrint iš mokslinės pusės, intervalo pailginimas – visai galimas. Net ir esant ilgesniam intervalui tarp pirmos ir antros dozės, susidaro daugiau imuninės atminties ląstelių, tai gali užtikrinti net stipresnį ir ilgiau trunkantį imuninį atsaką. Iš mokslinės pusės nebūtų kliūčių“, – sakė ji.

Tiesa, profesorė teigia, kad antrąją skiepo dozę suleisti būtų galima ne po šešių ar aštuonių, o po dvylikos savaičių.

„Aš uždėčiau viršutinę ribą – 12 savaičių. Ir bet koks kitas variantas, ar tai būtų keturios, ar šešios, ar aštuonios, ar dešimt, esmės nekeičia. Tai tik turėtų būti ne ilgiau nei 12 savaičių“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

„Jei mes žiūrime į Jungtinės Karalystės pavyzdį, tai matome labai ryškų infekcijos atvejų sumažėjimą. O jie būtent taiko tokią schemą – dvylika savaičių be jokio pasirinkimo, be jokio nuo iki. Ir taiko visoms vakcinoms. Vadinasi, tai veikia“, – pridūrė ji.

Imunologės teigimu, skiepijimo procese intervalo tarp vakcinos dozių pailginimas nėra neįprastas.

„Mes turime pavyzdžius su kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, yra rekomendacija, kad tarp pirmos ir antros dozės gali būti nuo vieno iki trijų mėnesių. Tai nėra kažkas tokio neįprasto, kad yra intervalas pailginamas“, – sakė A. Žvirblienė.

Tarnyba vertina skeptiškai

Apie galimybę pavėlinti revakcinaciją „Pfizer“ preparatu antradienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai leistų pirma doze greičiau paskiepyti daugiau žmonių.

Tuo tarpu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia skeptiškai vertinanti galimą vėlinimą, skiepijant žmones antra „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos doze.

„Esant pandemijai, galimi įvairūs pandemijos valdymo sprendimai. Tačiau toks vakcinos vartojimas būtų ne pagal preparato charakteristikų santrauką“, – atsakyme BNS teigė tarnybos Aistė Tautvydienė.

Pasak A. Tautvydienės, preparato charakteristikų santraukoje nurodoma: „Praskiedus, „Comirnaty“ leidžiama į raumenis 2 dozių (po 0,3 ml) kursu. Antrąją dozę rekomenduojama leisti praėjus 3 savaitėms po pirmosios dozės suleidimo.“

Anot A. Žvirblienės, Vaistų kontrolės tarnybos už tokią poziciją kritikuoti negalima.

„Mūsų VVKT tam ir yra, kad prižiūrėtų teisinius dalykus. (...) Mes tiesiog žiūrim iš skirtingų pozicijų. Aš esu mokslininkė ir galiu pasakyti savo nuomonę, bet yra visai kas kita, kai yra oficiali tarnyba, kuri atsako už tai, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, mes tikrai negalim kritikuoti VVKT pozicijos, o atvirkščiai – turim suprasti, kad tam ir yra tos institucijos, kurios prižiūri, kad vakcina būtų naudojama taip, kaip reikia“, – teigė ji.

Anot imunologės, galutinį sprendimą dėl revakcinacijos atidėjimo priims Vyriausybė.

„Čia būtų politinis sprendimas ir atsakomybės prisiėmimas“, – sakė profesorė.

Savo ruožtu M. Strioga pabrėžė, kad atsakomybės klausimą galima būtų kelti ir dėl tokio sprendimo nepriėmimo.

„O kas kitu atveju prisiims atsakomybę, jei griežtai laikysimės to, kas parašyta instrukcijoje, bet bus vakcinuota tam tikrame periode mažiau žmonių ir kažkas užsikrės, sirgs pilna ligos forma, kas tuo metu prisiims atsakomybę? Čia iš kitos pusės klausimą galima formuoti“, – teigė onkoimunologas.

Anot jo, kad ir koks kelias bus pasirinktas, dviem dozėmis skiepytis būtina, nes „po pirmos vakcinos dozės susidaręs imuninis atsakas nėra toks tvarus, kad galėtų užtikrinti ilgalaikę apsaugą. Tam reikalinga antroji dozė – įtvirtinti imuninį atsaką“.

Skiepijimas šalyje vyksta „Pfizer ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinomis. Visomis iš jų skiepijant reikia dviejų dozių.