Tą galima matyti ir iš visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliktų apklausų dinamikos. Naujausios, kovo 17-23 dienomis, atliktos apklausos rezultatai ryškiausiai fiksuoja Vyriausybės veiklos vertinimo pokytį.

Per mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių asmenų dalis sumažėjo 4,3 procentinio punkto – nuo 45,1 proc. vasarį iki 40,8 proc. kovą. Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų dalis išaugo 6,7 procentinio punkto - nuo 43,5 proc. vasarį iki 50,2 proc. kovą. Nežinančių, ką atsakyti į šį klausimą, vasarį buvo 11,4 proc., o kovą – 9 procentai.

Kiti apklausoje fiksuoti pokyčiai buvo 3,1 proc. paklaidos ribose.


Nemato prielaidų iš balos išlipti sausiems

Juos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis siejo su pandemijos suvaldymu, ir nepasitenkinimu, nekantrumu, kuris auga visuomenėje.

„Natūralu, kad tas nepasitenkinimas yra adresuojamas tiems, kurie yra valdžioje, tai yra Ingridai Šimonytei kaip Vyriausybės vadovei ir Tėvynės sąjungai kaip pagrindinei valdančiųjų grupei Seime“, - sakė L. Bielinis.

Lauras Bielinis

Politologas svarstė, kad šis reitingų kritimas dar gali būti negalutinis.

„Jeigu šita pandemijos banga užsitęs ir jeigu susirgimai bei ligos suvaldymo procesai bus sunkiai sutvarkomi, ir turėsime daug apribojimų, tai išties žmonių kantrybė gali baigtis. Ir didžioji dalis visuomenės ims labai negatyviai žiūrėti į Vyriausybę, vien tik todėl, kad liga dar nesuvaldyta“, - svarstė L. Bielinis.

Profesorius nemato prielaidų, kad esantieji valdžioje, vaizdingai tariant, iš šitos balos galėtų išlipti sausi.

„Pažvelgus, kaip Europoje, pasaulyje vyksta, kokios problemos kyla, tai mes panašūs, ir nesame blogiausi. Didžiosios dalies šalių visuomenės demonstruoja labai radikalų nekantrumą. Ten ir demonstracijos vyksta, ir maištai, ir stiklų daužymas. Laimei, mes reaguojame ramiai, ir visas mūsų nekantrumas susideda į reitingų mažėjimą“, - sakė L. Bielinis.

Pokyčiai per mėnesį paklaidos ribose

Partijų reitingai per mėnesį kito paklaidos ribose. TS-LKD reitingas kovą buvo 15,8 proc., vasarį – 17,8 proc., Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos palaikymas kovą buvo 14,2 proc., vasarį – 12,7 procento.

Liberalių politinių jėgų reitingas kovą ir vasarį buvo toks: Liberalų sąjūdžio – atitinkamai 8,6 proc. ir 9 proc. , Laisvės partijos – 6,6 proc. ir 8,2 procento. Socialdemokratų palaikymas kovą buvo 5,8 proc., o vasarį 4,5 procento.

Darbo partiją kovą palaikė 5 proc., o vasarį – 4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją atitinkamai – 2,6 proc. ir 3,1 proc., partiją „Laisvė ir teisingumas“ - atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. respondentų. Kovą 6,6 proc. apklaustųjų būtų rinkęsi kitą partiją, 17,5 proc. - nebalsavę, 15,3 proc. neturėjo nuomonės.


Tendencijos iškalbingesnės

Vis dėlto, vertinant ne vieno mėnesio situaciją, o tendencijas, pokyčiai yra iškalbingesni. Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto docentas Mažvydas Jastramskis, TS-LKD situacija yra grįžusi į tą, kuri buvo maždaug po rinkimų (gruodį).

„Net jeigu buvo galima įžvelgti tam tikrų medaus mėnesio bruožų, manau, kad jis po truputį baigiasi. Iš kitos pusės alternatyvos neauga. Pavyzdžiui, imant atskirai liberalų partijas, tai pokyčių nėra. Bet imant jas kartu, rugsėjį jų abiejų reitingas buvo 11 proc., dabar - 15 proc., kadangi mažesnėms partijoms paklaidos ribos yra mažesnės (apie du procentinius punktus), tai galbūt liberalų padidėjimas dar išsilaiko.

„Valstiečiai“ laikosi visiškai stabiliai. Prieš rinkimus, rugsėjį, jų reitingas buvo 14,1 proc., kovą – 14,2 procento. Opozicijoje jokių tektoninių lūžių nėra. Lietuvos socialdemokratų partija vis dar neatsigauna. Prieš rinkimus jie atrodė geriau negu dabar. Jiems porinkiminė pralaimėtojų etiketė ko gero vis dar veikia, nes rugsėjį jų reitingas buvo 8,4 proc., o kovą - 5,8 proc.“, - apibendrino M. Jastramskis.

Krenta Šimonytės reitingas

Nors per mėnesį tarp asmenų, kurie buvo minimi, kaip tinkamiausi užimti premjero postą, pokyčių, kurie viršytų paklaidą, nėra, žvelgiant per ilgesnį laikotarpį, matosi, kad I. Šimonytės reitingas yra pakritęs.

„I. Šimonytės reitingas gruodį buvo buvo 36,6 proc., kovą - 26,9 procento. Sakyčiau, kad nebuvo esminio lūžio nei su TS-LKD, nei su I. Šimonytės reitingu, kad būtų kažkas, kas staigiai atimtų pasitikėjimą. Bet lyginant su gruodžio duomenimis, mes matome tą dalyką, kuris yra natūralus valdančiosioms partijoms. Medaus mėnuo baigiasi“, - aiškino M. Jastramskis.


Tiems, kurie būtų linkę skėsčioti rankomis, ir klausti, apie kokį medaus mėnesį kalba, nebuvo jokių didelių konservatorių arba premjerės reitingų šuolių, politologas paaiškino, kad jis gali veikti ir kitaip.

„Kelis mėnesius vis dar kaltinama buvusi Vyriausybė. Dabar matau, kad mes ateiname į periodą, kada dabartinė Vyriausybė jau pradedama kaltinti dėl įvairių dalykų, pirmiausia, susijusių su karantino ribojimais“, - sakė M. Jastramskis.

Lygindamas I. Šimonytę, kuri valdo pandemijos krizę, su Andriumi Kubiliumi, kuris dorojosi su ekonomine krize, politikos mokslų specialistas išskyrė, kad A. Kubilius turėjo labai aiškią liniją – labai aiškią mokesčių, energetinę programas.

„Buvo labai aišku, ką tiksliai jis daro. Su I. Šimonyte, manau, kad iš dalies yra trūkčiojimas, pradžioje lyg - vienas sprendimas, dienos pabaigoje yra lyg kitoks. Atsiranda toks Butkevičiaus premjeravimo aspektas. Mano nuomone, dešinės rinkėjams nelabai tas patinka. Norisi tvirtumo, aiškumo, koks yra planas į priekį“, - svarstė M. Jastramskis.

Konservatoriai gali būti ramūs, bet ne per ilgai

Vis dėlto nei premjerės, nei Vyriausybės veiklos vertinimo pakritimo VU TSPMI dėstytojas nedramatizavo. Mokslininkas leido sau išsakyti, kaip jis pats sakė, „erezinę mintį“, kad jis nemano, kad Vyriausybės darbas yra esminis dalykas, dėl kurio žmonės nusisuktų nuo TS-LKD ir liberalių partijų ir pabėgtų į opoziciją.

Jis ją pagrindė paskutinio tyrimo rezultatais, kurie rodo, kuo skiriasi TS-LKD ir LVŽS rinkėjai.

„Skiriasi pagal tai, kaip vertina sovietmetį, pagal amžių, gyvenamąją vietą, pagal požiūrį į LGBT, į Rusiją ir pagal politinį pasitikėjimą. Išskyrus politinį pasitikėjimą nė vienas tų dalykų nebūtų tai, ką galėtų pakeisti karantino priemonės. Nematau, kodėl rinkėjai staiga turėtų persiskirstyti“, - svarstė M. Jastramskis.

Jo manymu, ypač didelės grėsmės TS-LKD prarasti reikšmingą dalį elektorato nesukeltų ir „kultūriniai karai“ dėl LGBT teisių.

„Dabartinis TS-LKD rinkėjas žiūri į LGBT statistiškai reikšmingai tolerantiškiau negu „valstiečių“ rinkėjas. Tas klausimas yra kažkiek pavojingas, kai kalbame apie krikdeminį flangą, bet turime suprasti, kad TS-LKD rinkėjas tapo jaunesnis. Dabar jis yra vidutiniškai jaunesnis negu LVŽS rinkėjas. Kas yra labai įdomus dalykas, 2016 m. buvo kitaip.

Dėl to ir kalbu, kad kultūriniai karai tikriausiai didelių perskirstymų tarp rinkėjų nepadarys. Jie nebent toliau gali išryškinti priešpriešas tarp valdžios ir opozicijos“, - sakė M. Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis

Vis dėl to visai atsipalaiduoti, pasak pašnekovo, TS-LKD irgi neturėtų, nes lieka pavojus, kad rinkėjai gali persiskirstyti dešinėje.

„Liberalų sąjūdis, Laisvės partija gali būti alternatyvos. Per ilgai užsižaisti ramybe konservatoriams negalima“, - sakė M. Jastramskis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2021 metų kovo 17-23 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.