„Pastaruoju metu mus nuolat pasiekia informacija, kad Lietuvos strateginiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie taip pat dalyvauja ir Astravo atominės elektrinės (AE) projektuose. Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos valstybės pozicija yra blokuoti Astravo AE patekimą į Lietuvą“, – pristatydamas įstatymo projektą teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti įpareigojimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei pranešti Svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai apie ketinamą sudaryti sandorį, neatsižvelgiant į jo vertę. Tai įmonė būtų įpareigota daryti, kai sandorio šalis yra susijusi su veikla, įstatymu pripažinta keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, arba priklauso subjektui, kuris yra susijęs su minėta veikla.
Tuo tarpu būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad investuotojai ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, dalyvaujančios įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje arba priklausančios subjektui, dalyvaujančiam minėtoje nesaugioje veikloje, negali dalyvauti Lietuvoje įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose.
Šiais įstatymo pakeitimais būtų užkirstas kelias kompanijoms, kurios dalyvauja nesaugių branduolinių elektrinių trečiosiose šalyse projektų įgyvendinime arba projektuose, skirtuose užtikrinti būsimus tokiose elektrinėse gaminamos elektros energijos pardavimus, tiesiogiai ar per tarpininkus dalyvauti Lietuvos įgyvendinamuose strateginiuose energetikos projektuose.
Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
Visgi Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis.
„Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama.
Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje“, – klausė jis.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE yra Lietuvos egzistencijai ir gerovei grėsmę keliantis objektas, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.
„Astravo atominės elektrinės projektas yra vienintelis toks projektas šalia mūsų ir susižiūrėti, kokios įmonės, susijusios su Lietuvos rinka, jame dalyvauja ir jį aptarnauja, nėra sudėtinga. Pataisos yra nukreiptos į energetikos sektorių ir strategines įmones, (...) kalbame apie pakankamai strategiškai jautrią ūkio šaką.
Valstybinis požiūris labai paprastas: jei mums tai yra egzistencinė grėsmė ir tai yra įtvirtinta mūsų įstatymuose – tai visos įmonės, kurios prisideda prie tos plėtotės, turi turėti kažkokius veiklos kaštus Lietuvoje“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas pridūrė, kad nėra nuoseklu Lietuvoje leisti laisvai dirbti verslui, susijusiam su nacionalinę grėsme keliančiu energetiniu projektu.
„Nemanau, kad gerai, kad valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja ir nori pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai tikrai yra nesusipratimas ir siūlome tokią situaciją pataisyti“, – akcentavo jis.
