„Kiek tiksliai – pasakyti sunku, bet kad bus veiksminga, tai yra neabejotinai. Todėl, kad tam tikros kryžminės reakcijos lieka ir liks. Taip, kaip jau dabar matoma, kad tie žmonės, kurie niekada nebuvo susidūrę su SARS-CoV-2 virusu, jų imuninė sistema reaguoja į šitą virusą. Nuo 40 iki 60 proc turi šitą savybę.
ai reiškia, kad jie buvo susidūrę su giminingais panašiais kitais koronavirusais, bet likusių antikūnų prieš kitus koronavirusus neužtenka, kad apsaugotų nuo naujo, COVID 19 ligą sukeliančio koronaviruso.
Kadangi čia bus tik mutacijos, tai dalinė apsauga vis tiek liks“, – interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“ teigė S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, iš to galima daryti išvadą, kad, kuo toliau, tuo daugiau žmonių bus įgiję vienokį arba kitokį imunitetą, ir virusui bus mažesnė erdvė greitai plisti, taip pat ir mutuoti.
„Tikėtina, kad per porą trejetą metų jis galbūt nusilps ir taps sezoniniu koronavirusu kaip ir kiti koronavirusai. Panašiai kaip gripo ar kiti peršalimą sukeliantys virusai“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasiskiepijus sumažėja galimybė užkrėsti
Dar vienas aktualus klausimas, kokia yra tikimybė, kad pasiskiepiję žmonės gali likti viruso nešiotojais.
„Prieš mėnesį kitą būtų buvę sunkiau atsakyti į šitą klausimą. Dabar jau aiškiai galima atsakyti, kad paskiepijus bet kuria vakcina, priklausomai nuo to, kokia žmonių grupė buvo tyrinėjama, nuo 70 iki 90 procentų (galbūt mažiau), tarp paskiepytų žmonių, praėjus tam tikram laikui buvo rasta PGR teigiamų tyrimų rezultatų . (…)
Tyrimų duomenys rodo, kad praktiškai šimtu proc. visus paskiepytus žmones vakcina apsaugo nuo mirties. Procentais įvairiai apsaugo nuo sunkios ligos formos, paprastai – daug aukštesniu procentu negu nuo užsikrėtimo. Nuo užsikrėtimo, priklausomai nuo to, kokia vakcina skiepyta, apsaugo nuo 60+ iki 90+ procentų. Panašiai gali sumažinti tikimybę, kad virusas pradėti daugintis paskiepyto žmogaus kvėpavimo takuose. Ta tikimybė labai ryškiai sumažėja“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
„Astra Zeneca“: sunku pasakyti, kurie yra teisūs
Pasak specialisto, būtų neatsakinga komentuoti, kurios šalys, pasirinkusios skirtingas strategijas dėl skiepijimo „Astra Zeneca“, yra teisios.
„Yra aiškiai nustatytas ryšys, kad labai labai retais atvejais yra ryšys tarp sunkių komplikacijų, kurios kai kuriais atvejais baigiasi net mirtimi po skiepo. Bet iki galo patogenezė dar nėra aiški, kad atsakytum, kodėl išsivystė vienaip ar kitaip. Yra įvairių mokslinių spėlionių, tame tarpe – kodėl moterims, galbūt tai daugiau susiję su kontraceptikais, hormoninėmis problemomis.
Bet tikimybė sunkiai susirgt ir numirt nuo koronaviruso yra nepalyginamai didesnė nei tokių komplikacijų. Čia jau yra politiniai sprendimai, vienos šalys ryžtasi vienokiems, kitos kitokiems“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad nei Europos vaistų, nei Pasaulio sveikatos organizacija nepateikė kategoriškų rekomendacijų dėl to, ar reikėtų riboti kokioms nors asmenų kategorijoms skiepijimą šia vakcina.
