Seimo narys mano, kad tokie dirbančiųjų teisių apribojimai pažeidžia tris Lietuvos Konstitucijos straipsnius: 18, 29 ir 48.
„Parengiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, paragintas rinkėjų ir gavęs frakcijos pritarimą. Žmonėms kyla klausimų ir abejonių, ar skuboti Seimo sprendimai, neatsižvelgus į jų nuomonę, tinkamai neišdiskutavus problemų ir neišanalizavus situacijos, atitinka pagrindinį šalies teisės aktą“, – teigia A. Gedvilas.
„Mes negalime palaikyti neišdiskutuotų sprendimų, ribojančių žmogaus laisves ir prigimtines teises. Ir, svarbiausia, prieštaraujančių pamatiniam šalies įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mūsų valdantieji sukuria precedentą, kuriuo paminami konstitucinės demokratijos principai. Dėl šios priežasties ir inicijavome kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Parengtame kreipimesi, be kita ko, yra nurodoma, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“
Visų asmenų lygybės įstatymui principas – demokratinės visuomenės pagrindas. Konstitucijos nuostata „įstatymui visi asmenys lygūs“ reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Taip pat pabrėžiama, kad Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ suponuoja valstybės, įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią teisę.
Kaip nurodoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT, Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.
Kreipimesi į KT pažymima, kad įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad „darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio <...>“, galimai varžo asmens teisę laisvai pasirinkti darbą, kuris siejamas su asmens gebėjimais, išsilavinimu ir kt. savybėmis.
„Šiuo reguliavimu įstatymų leidėjas nesuteikia darbuotojui galimybės laisvai pasirinkti darbą, nesuteikia jam pasirinkimo alternatyvos, o nurodo, kad „darbuotojas skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę“, tokiu būdu neįvertinant, ar darbuotojas galės dirbti tą darbą pagal savo gebėjimus ir pan.“, – sakoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT.
Jame pažymima, kad iš Konstitucijos kylanti žmogaus teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas nepaneigia ir kiekvieno darbuotojo pareigos laikytis saugos darbe reikalavimų, todėl nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas nutarė išskirti tam tikras asmenų grupes pagal profesinį kriterijų ir taikyti jiems privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamų ligų.
„Konstitucijos nuostata, pagal kurią kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, suponuoja ir valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šią teisę. Tai darydama valstybė kartu privalo nustatyti ir veiksmingus šios konstitucinės teisės įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, o nepavesti šiuos mechanizmus kurti poįstatyminiais teisės aktais, kurie suvaržo asmenų konstitucines teises“, – sakoma dokumento projekte.
„Iš karto po Seimo rinkimų Lietuva gyvena pašėlusiu ritmu. Nieko neaiškinant ir nekomunikuojant žaibo greitumu imtasi ribojimų, draudimų, bausmių ir pan. Natūralu, kad skubant galima pridaryti daug lemtingų klaidų, ribojančių žmonių teises, todėl šis mano kreipimasis taps tarsi lakmuso popierėliu valdantiesiems, norint pasitikrinti, ar jų sprendimai yra teisėti ir neprieštarauja laisvos ir demokratinės valstybės principams. Todėl tikiuosi tiek Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tiek premjerės Ingridos Šimonytės palaikymo, tiek visų frakcijų lyderių parašų, nes šis kreipimasis susijęs su pamatinėmis žmonių teisėmis ir laisvėmis“, – sako Seimo narys A. Gedvilas.
Parlamentaras pabrėžia, kad šiuo kreipimusi jis nebando paneigti COVID-19 keliamos grėsmės, tačiau jis laikosi nuomonės, kad konstitucinė valstybė negali remtis ir propaguoti prievartinių priemonių, o žmogaus apsisprendimo laisvė negali būti varžoma.
„Visi mes turime savo nuomonę apie taikomas priemones kovoje su koronavirusu. Laikas parodė, kad dalis šių priemonių buvo neefektyvios ir nepagrįstos, kaip, pavyzdžiui, prievolė nešioti kaukes lauke ar judėjimo apribojimai tarp savivaldybių. Iš tiesų – kai kurios tebetaikomos priemonės yra prieštaringos tiek efektyvumo, tiek teisėtumo prasme. Akivaizdu, kad šiuo metu efektyviausia priemonė kovoje su koronavirusu – testavimas ir vakcinavimas, tačiau taip pat matome, kad mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų vakcinų, testavimo būdų, atsiskleidžiamas šalutinis kai kurių vakcinų sukeliamas poveikis. Todėl valstybė negali prievartiniu būdų versti žmonių testuotis ir skiepytis, o nesutinkančius – bausti nušalinimu nuo darbo. Tai yra totalitarinės valstybės pradžia, o demokratinėje valstybėje kiekvienam žmogui turi būti garantuota apsisprendimo laisvė“, – sako Seimo narys A. Gedvilas.
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Seimo priimto teisės akto konstitucingumą turi ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, t.y. 29 Seimo nariai.
Seimo narys A. Gedvilas tikisi, kad penktadienį Darbo partijos frakcijos įregistruotą nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT palaikys tiek opozicijos, tiek valdančiosios koalicijos nariai.
