Kaip laidoje „Info diena“ sakė medikas, liekamieji reiškiniai kartais koronavirusu persirgusiems žmonėms pasireiškia po 3-6 mėnesių nuo ligos.
„Pokovidiniu sindromu dabar vadinama ta žmogaus būklė, kuri pasireiškia praėjus ūmiai fazei. Vertinama dažniausiai 3-6 mėnesiai po persirgtos COVID-19 infekcijos“, – teigė M. Marcinkevičius.
Jis priminė, kad pandemijos pradžioje liekamaisiais reiškiniais buvo fiksuoti kvėpavimo sutrikimai – apsunkintas kvėpavimas, dusulys, kosulys.
„Dabar pasirodo vis daugiau duomenų ir apie neuropsichiatrinius simptomus. Tas dažniausias simptomas yra bendras silpnumas, tačiau jau pasirodė net keletas tyrimų, kad greta to labai dažnai yra pažintinių funkcijų sutrikimas – sunku susikaupti, dirbti, labai būdingi atminties sutrikimai, dažni miego sutrikimai, būtent gana atkakli nemiga“, – pažymėjo M. Marcinkevičius.
Psichiatro teigimu, pagal dabartinius duomenis, maždaug po pusmečio nuo persirgimo antrą vietą pagal dažniausius nusiskundimus po bendrojo silpnumo užima minėti neuropsichiatriniai simptomai.
„Tai yra biologiniai pažeidimai, tai nėra susiję su psichologiniais veiksniais, ką mes atskiriame ir nagrinėjame atskirai. Manoma, kad šie dalykai yra dėl smegenų pažeidimų, dėl to mes vadiname juos neuropsichiatriniais simptomais“, – paaiškino gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kartu su šiais simptomais COVID-19 persirgusiems pacientams neretai vystosi ir depresija.
„Tai nėra keista, nes juk išsiaiškinta, kad plaučius ši infekcija pažeidžia ne per patį plaučių audinį, o per kraujagysles. Natūralu, kad jos pažeidžiamos ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose. Kaip bebūtų, smegenys yra mūsų pats jautriausias organas“, – argumentavo M. Marcinkevičius.
Gydytojas taip pat pažymėjo, kad žmogaus smegenys yra labai jautrios trumpalaikiam deguonies stygiui. Taigi, jei asmeniui sergant ar po to pasireiškia stiprus kvėpavimo nepakankamumas, neuropsichiatriniai simptomai gali būti susiję su smegenų hipoksija, kai smegenys gauna nepakankamai deguonies.
„Pokovidinis simptomas vystosi žymiai dažniau tiems, kam buvo sunki ligos forma“, – pabrėžė medikas.
M. Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad Didžioji Britanija jau turi pokovidines specializuotas klinikas.
„Mes dar nejaučiame masinių srautų, tačiau pavienių pacientų tikrai turime, kurie iki kovido neturėjo jokių nusiskundimų dėl psichikos sveikatos ir būtent po persirgimo jau po kelių mėnesių patenka pas mus, nes nebegali gyventi savo įprastinio gyvenimo, nebegali dirbti dėl pažintinių funkcijų, atminties sutrikimų. Labai dažnai, be abejo, lydi ir depresinė simptomatika“, – pakartojo gydytojas.
Prisiminus, kad susirgimų koronavirusu pikas šalyje buvo gruodį, psichiatrai, pasak M. Marcinkevičiaus, jau ruošiasi galimai pacientų su neuropsichiatriniais simptomais bangai.
„Manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą ir tam po truputį ruošiamės“, – patikino gydytojas.
Laidos vedėjos paklaustas, kaip gydomi šie sutrikimai, M. Marcinkevičius atsakė, kad ypatingų vaistų kol kas tam nerasta.
„Yra taikomas simptominis gydymas pagal tuos simptomus, kurie vyrauja“, – pridūrė medikas.
