Premjerė sako, kad yra „įvairių techninių būdų“, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, svarstoma ir galimybė panaudoti programėlę „Korona Stop“.

Pastebi idėjos trūkumų

Seimo narys Gintautas Paluckas laidoje Delfi diena sako, kad šioje idėjoje mato trūkumų.

„Dar praėjusių metų pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aiškiai įspėjo, jog ir vakcinuotiems, ir persirgusiems susikurtas imunitetas yra tam tikras apgaulingas saugumo jausmas, nes net ir paskiepijus žmogų, neatmestina antrinė užsikrėtimo galimybė, todėl ar tu skiepytas ar nesi skiepytas, tol, kol nėra pasiektas bandos imunitetas, nepasiektas tam tikras laipsnis, reikia taikyti tas pačias saugumo priemones.

Čia yra vienas argumentas tam, kad nesuklystume spręsdami pandemijos klausimą. Antras dalykas, yra akivaizdi diskriminacija biologiniu požiūriu. Tokia diskriminacija, kai didžioji visuomenės dalis negali pasiskiepyti, nes skiepų tiesiog nėra, jų nenusipirksi lentynoje, yra visiškai nepateisinama moraliniu atžvilgiu.

Trečia, net ir esant vakcinoms, bus nemaža visuomenės dalis, kuri dėl ligų, alergijų ar socialinių problemų, kai sutuoktinis ar kas nors kitas, tau neleidžia skiepytis dėl įvairių priežasčių, tai irgi gali pasitaikyti, ši visuomenės dalis bus diskriminuojama, marginalizuojama ir stumiama į paraštes, kaip nepažangūs. Tokio visuomenės rūšiavimo, kai turime paskiepytą tik iki dešimties procentų visuomenės dalį, tiesiog būti negali“, – sako G. Paluckas.

Kam reikalingas toks pasas?

Seimo narys Vytautas Mitalas sako, kad imuniteto pasas žmonėms gali atverti nemažai galimybių, todėl jau būtina ruoštis.

„Laisvės partija siūlo pasiruošti imuniteto pasui ir jį turėti tada, kai mes iš tikrųjų pradėsime masinę vakcinaciją. Manau, tai bus jau greitai, o tada galėsime užtikrinti, kad imuniteto pasas iš tikrųjų atvertų galimybes gauti tam tikras paslaugas, užtikrinti saugumą, greičiau atsiverti verslo sektoriams. Taip pat padėtų kuo greičiau žmonėms grįžti į įprastą gyvenimą. Imuniteto paso mintis yra tokia, kad turime galvoti, kaip mes gyvensime ne tik mėnesį į priekį, bet ir trys mėnesiai ar metai į priekį.

Vytautas Mitalas

Tikrai dar turėsime didelį galvos skausmą, kaip suorganizuoti kokį didesnį kultūros renginį, didesnį kitą paslaugų sferos renginį. Imuniteto pasas yra vienas iš atsakymų, kad turėdami arba įrodymą, kad esame pasiskiepiję, ar persirengę, pasidarę kažkokius testus, mes galėsime gauti kažkokias nebūtinąsias paslaugas. Tikrai niekas nesako, kad kas nors negalės vaistinėje nusipirkti vaistų dėl to, kad neturės imuniteto paso“, – laidoje sako V. Mitalas.

Anot V. Mitalo, tokio paso idėja tikrai nereiškia žmonių rūšiavimo ar diskriminacijos.

„Pabandysiu pasakyti, ką norėjau pasakyti, reaguojant į kolegos pastebėjimus, tai pandemijos metu mes visi gyvename tam tikrų suvaržymų sąlygomis ir, deja, visi patiriame suvaržymus. Europos žmogaus teisių teismas šiandien pastebėjo, kad privalomas skiepijimas arba skiepijimo idėja apskritai – tai pateisinama priemonė demokratinėse valstybėse, tai nėra kažkoks baubas demokratinėse valstybėse.

Tai reiškia, kad esant masinei vakcinacijai, kuri jau yra ne už kalnų, ir esant pandemijos sąlygoms, imuniteto paso idėja gali būti suderinama ir tai nėra žmonių rūšiavimas, tai yra vilties spindulys. Kalbant apie Lietuvos ir Europos Sąjungos imuniteto pasus, iš tikrųjų ES imuniteto paso idėja yra susijusi labiau su keliavimu bendrijos viduje, o kaip atrodys konkretus dizainas, mes dar pamatysime“, – laidoje sako V. Mitalas.

Gintautas Paluckas

Kaip vėl grįžti į normalų gyvenimą

Paklausus, G. Palucko, kokias kitas alternatyvas, padėsiančias grįžti į normalų gyvenimą galėtų pasiūlyti, politikas tikino, jog reikia taikyti testavimą ir atsekamumą.

„Idėjos yra tos, kurios jau išbandytos: baigti žaisti su tomis devyniolika prioritetinių eilių, nes jeigu tai yra daugiau negu vienas prioritetas, tai jau nėra prioritetas. Reikia statyti visus į vieną registracijos eilę, nes mes tikrai rasime milijoną, norinčių pasiskiepyti ir atitinkamai siekti to taip vadinamo masinio imuniteto, atitinkamai tęsti trijų žingsnių algoritmą: testuok, atsek ir izoliuok. Kad nereikėtų taikyti masinio karantino visai visuomenei, turi būti daroma individo, jo šeimos ar aplinkos lygmenyje“, – tikina G. Paluckas.

Paklausus V. Mitalo, ką daryti jauniems žmonėms, kurie neserga jokiomis lėtinėmis ligomis ir dar ilgai turės laukti skiepo bei mokėti pinigus už testavimą, pašnekovas tikino, kad svarbiausia yra plėsti testavimo apimtis.

„Tema yra įdomi ir prasminga. Testavimo apimtys ir kainos gali būti diskusijų objektas. Mano žiniomis, testavimo kainos visose Vakarų Europos valstybėse yra panašios. Yra vietų, kur jos gerokai brangesnės, pavyzdžiui, Italija, Ispanija.

Bet čia yra vienas raktinis dalykas – reikia plėsti testavimo apimtis, turime ieškoti būdų, kaip jas praplėsti ir turime rasti būdus, kaip didesnei daliai gyventojų patiems paprasčiau gauti, nusipirkti testus. Apie tai vyksta diskusija, SAM yra žemoje parengtyje taip pat ir vaistinėse leisti prekiauti testais ir rasti sprendimą. Čia geras klausimas, bet yra ir atsakymas – toliau judėti testavimo apimčių didinime ir stengtis, kad tie testai būtų vis labiau prieinami.“