Delfi.lt kalbintų politologų teigimu, šiais pareiškimais stėbėtis nereikėtų. Tai politinių priešininkų apsižodžiavimas, kuriuo siekiama užklijuoti tam tikras etiketes ir apeliuoti į rinkėjų emocijas.
B. Ivanovas: tai posovietinių politikų bendravimas
„Tai yra dviejų posovietinių politikų posovietinėje valstybėje bendravimas. Politologiniuose tyrimuose jau seniai yra įvertintas momentas, kad posovietiniai politikai bendrauja kaip priešai, o ne kaip oponentai. Tas priešiškumas, asmeniškumai, mėtymasis kaltinimais ir tiltų deginimai yra būdingi būtent posovietinio bloko šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, Ukrainai, kai kurioms autoritarinėms šalims, tarkime, Vengrijai“, – taip situaciją įvertino politologas doc. dr. Bernaras Ivanovas.
Jo teigimu, Vakarų Europoje iš tokių bendravimo formų seniai išsivaduota. Pokalbis tarp politikų Vakaruose vyksta kur kas labiau gerbiant oponentą. Vakaruose ir rinkėjas, anot B. Ivanovo, yra labiau kritiškas bei mažiau vadovaujasi emocijomis.
„Pas mus nėra nei savigarbos, nei oponento gerbimo: kibdami į atlapus, žarstydamiesi kaltinimais mūsų politikai diskredituoja save“, – pastebėjo politologas.
Santykis su Rusija – tradicinė konservatorių etiketė
Anot politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio, šioje situacijoje išties matėme tradicinius oponentus, kurie tarpusavyje pradėjo bendrauti jiems įprasta kalba.
„Čia yra tam tikrų etikečių užklijavimas vienas kitam. Įprastas oponento įvardijimas kaip dirbančio rusams yra neišvengiamas dalykas iš konservatoriaus lūpų“, – akcentavo L. Bielinis.
B. Ivanovas atkreipė dėmesį, kad tokia retorika, kuri nuskambėjo tiek iš R. Karbauskio, tiek iš G. Landsbergio lūpų, yra populistinė, padedanti mobilizuoti rinkėjus, pasitelkiant emocijas.
„Ir vienas, ir kitas yra populistai, nereikia turėti iliuzijų, kad vienas yra geresnis už kitą. G. Landsbergis ir R. Karbauskis absoliučiai mano akyse yra vienodi savo politine kultūra, savo bendravimo stiliumi, argumentacija ir savo politika, naudojant tuos pačius populistinius metodus, mobilizuojant rinkėjus per emocijas. Tai nėra racionalūs argumentai.
Galime prisiminti epizodą Briuselyje, kai savo populistiniame stiliuje G. Landsbergis bandė kalbėti apie sankcijas Rusijai, tai kolegos jį nuleido ant žemės, klausdami, o ką jūs siūlote, kokią programą turite“, – kalbėjo politologas B. Ivanovas.
Š. Liekis: tai iliustruoja įtampas ne tik tarp partijų lyderių
VDU profesorius, politologas Šarūnas Liekis akcentavo, kad kalbėti vertėtų ne tik apie susipriešinimą tarp G. Landsbergio ir R. Karbauskio, bet ir tarp jų vadovaujamų partijų.
„Įtampos visą laiką buvo labai stiprios. Abu šitie politikai pasižymi dideliais asmeniškumais vienas kito atžvilgiu. Kai kurie politikai sugeba savo asmeniškumus peržengti. Šiuo atveju asmeniškumas matomas labai stipriai.
Be to, tai yra labai stipriai tarpusavyje konkuruojančios politinės partijos, o politinis žaidimas niekada nesibaigia. Ši situacija iliustruoja įtampas ne tik tarp vadovų, bet ir tarp partijų – tarp pagrindinės opozicinės valstiečių ir pagrindinės valdančiosios konservatorių partijos“, – detalizavo jis.
Pokytis nei tikėtinas, nei reikalingas
Paklaustas, ar galime tikėtis politinės kultūros ar bent jau bendravimo tarp šių Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ar Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems atstovaujančių politikų pokyčio, VDU profesorius L. Bielinis, visų pirma, pabrėžė, kad toks pokytis nėra reikalingas minėtų politinių jėgų lyderiams.
„Nemanau, kad ir vienai, ir kitai pusei kažkoks pokytis yra įmanomas ir tuo labiau reikalingas. Tokiu būdu jie fiksuoja savo pozicijas vienas kito atžvilgiu, jos yra nekintančios – jie kategoriškai vienas kitą kritikuoja. Akivaizdu, kad ateityje stebėsime ir matysime dar daugiau tokių susikirtimų“, – sakė jis.
Kad įtampos nesitrauks, o tik didės, prognozavo ir L. Bielinio kolega VDU profesorius Š. Liekis.
„Stabilumo sąlygomis gal ir galėtume tikėtis pokyčio, bet kai Vyriausybė nėra stabili, tarptautinė situacija neprideda stabilumo, įtampų daug, formuojasi problemos ekonomikoje, valdantiesiems nebus lengva. Opozicija bandys mobilizuotis. Todėl, manau, kad įtampos tik didės“, – sakė Š. Liekis.
Tuo tarpu B. Ivanovas patikino, kad nemažą įtaką šiuo atveju daro ir Lietuvoje nusistovėjusi politinė kultūra, kurios būklę dar labiau pabloginti gali dabartinių valdančiųjų inicijuojama rinkimų sistemos reforma.
„Iš posovietinės politikos liūno mes brisime dar ilgai. Jeigu konservatoriams pavyks įgyvendinti savo siūlomą rinkimų reformą, naikinant mažoritarinės sistemos elementą, tai situacija, tikėtina, pablogės. Konservatoriams nebereikės organizuoti 72 rinkiminių kampanijų, pakaks vienos – jie sutaupys ir „įbaudžiavins“ politikus, kurie eis pagal sąrašą. Tik noriu priminti, kad normaliose demokratijose taip nėra. Britanijoje, JAV yra mažoritarinė sistema, visi žino savo atstovus, savo deputatus“, – detalizavo B. Ivanovas.
Primename, kad vasario mėnesį didžiausia valdančioji konservatorių frakcija prakalbo apie rinkimų sistemos peržiūros iniciatyvą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams. Seimo rinkimų atveju būtų siekiama peržiūrėti galimybę pereiti prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime, sumažinant ar net panaikinant vienmandates apygardas, tai yra sumažinant mažoritarinį rinkimų elementą.
