„Iš esmės dėl paso, kaip techninio sprendimo, apsispręsta yra. Yra gal vienas toks didesnis ginčas, ar toks pasas turėtų būti taip pat naudojamas, arba požymis galėtų būti ne tik persirgimas ir vakcinacija, o ir neigiamas testas.
Kai kam atrodo, kad valstybė dar turėtų ir už tai sumokėti. Tai tarkime, jeigu būtų kažkokia nuostata, kad su imuniteto pasu žmogus gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai būtinai norėtų sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą už tai, kad nueitų į barą.
O, jeigu už tą testą reikėtų mokėti pačiam, tai tada eiti į kiną su testu, kuris kainuoja galbūt brangiau negu kino bilietas, jau pasidaro kita problema. Čia tas testo klausimas yra atviras“, - sakė I. Šimonytė žurnalistams po Valdo Adamkaus vardo salės atidarymo Rytų Europos studijų centre.
Situacija dėl persirgusių ir vakcinuotų žmonių yra aiškesnė. Vyriausybės vadovė paaiškino, kad yra gautos ekspertų rekomendacijos dėl to, kiek laiko persirgęs arba vakcinuotas asmuo galėtų naudotis tokiu pasu.
Pasak premjerės, dar nėra atsakymo, ir vyks diskusija tarp Vyriausybės kanceliarijos dėl to, kokiose veiklose tas pasas galėtų veikti.
„Sprendimai atsiras netrukus. (…) Tikėčiausi, kad kitą savaitę jie galėtų būti pristatyti“, - sakė I. Šimonytė.
Laisvės partija spaudžia idėją įgyvendinti greičiau
Kaip jau skelbta, Laisvės partijos frakcija spaudžia Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio imuniteto paso idėją, kas leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.
„Mūsų frakcija siūlo nedelsiant rengtis imuniteto pasui ir jį įvesti. Jis galiotų ne tik tiems, kurie yra jau paskiepyti, bet ir tiems, kurie turi įgytą imunitetą persirgus arba neigiamo testo rezultatą“, – po nuotolinio susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu sakė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Parlamentarė paaiškino, kad, pagal jų idėją, imuniteto pasas turėtų būti elektroninis, kurį, jei prireiktų, būtų galima atsispausdinti.
„Ten būtų žymima, kad žmogus, kuris yra arba persirgęs, arba pasiskiepijęs, arba turi atitinkamu laikotarpiu neigiamą testo rezultatą, gali lankytis tarkime kultūros renginiuose, keliauti į lauko kavines. Jam atsilaisvintų tam tikros socialinės veiklos. Tokiu būdu sudarytume galimybę ir vykti renginiams, dirbti verslams.
Taip pat manome, kad imuniteto pasas paspartintų vakcinacijos tempus. Mes artėjame prie masinės vakcinacijos, ir, ko tikrai niekas nenorėtų, kad susidurtume su situacija, kai mes jau matome, kad tas imuniteto pasas yra mums svarbus, reikalingas, bet yra techniškai tam nepasiruošta“, – sakė I. Pakarklytė.
Laisvės frakcija nepuoselėja vilčių, kad tas imuniteto pasas bus įvestas jau kitą dieną.
„Tačiau IT sprendimai turi būti kuriami dabar. Mes nesiruošiame, kad tai vyks rytoj, tik tiek, kad tam turi būti skiriamas visas dėmesys, kad per balandžio mėnesį jau turėtume pirmą produktą, ir gegužę, o gal ir greičiau, jau būtų galima naudoti“, – sakė I. Pakarklytė.
Seimo pirmininkė nepalaiko skubos
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui.
„Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat – už labai atsakingai įvertintus tokio „paso“ gavimo kriterijus.
Suprantu Izraelį, kur „žaliasis pasas“ atsirado, kai buvo paskiepyta apie pusę žmonių abiem vakcinomis ir dar daugiau – pirmuoju skiepu. Aišku, saugu. Tai suveikė ir kaip paskatinimas skiepytis skeptikams“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė suprantanti, kad į kriterijus galima įtraukti ir tuos, kurie persirgo.
„Bent 3 mėn. jie turi imunitetą. Ir tai įrodyti nesunku. Bet kiek laiko tada galiotų imuniteto pasas tokiems žmonėms? Man, pavyzdžiui, antikūnų labai sumažėjo per 4 mėnesius po ligos. Tai po 5-6 mėn kažin, ar aš būčiau saugi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat abejoja dėl „neigiamų testų“ kriterijaus tokiam pasui gauti.
„Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. 4 infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Jai kyla klausimų, kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas.
„Dienai? Suprantu testavimą einant į darbą – atėjai, gavai neigiamą testą, reiškia nesergi. Bet tai nereiškia, kad nesirgsi po savaitės. Taigi, darbuotojai turi būti testuojami nuolat. Taip, kaip yra testuojami Seimo nariai prieš posėdžius.
Todėl aš manau, kad jeigu mums tikrai rūpi saugumas, mes turime neskubėti su tokiais sprendimais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
