Specialistams nerimą kelia duomenys, kurie rodo, kad nemaža dalis vyrų problemas sprendė alkoholiu, o moterų – raminamaisiais vaistais, sumažėjo didesnės dalies žmonių fizinis aktyvumas.
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų vasarį atlikta 18-75 metų amžiaus gyventojų apklausa parodė, kad 46,5 proc. Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė buvo prasta.
Lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją tokių gyventojų dalis išaugo. Tyrimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad 2013-2017 metais prasta psichologinė gerovė buvo nustatyta vidutiniškai 38,8 proc. tyrimo dalyvių.
Psichologas, Ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis paaiškino, kad psichologinės gerovės sąvoka yra apie pasitenkinimą gyvenimu. Jeigu pildant klausimyną surenkama mažiau negu 50 balų, tuomet laikoma, kad yra depresijos rizika.
„Kiek su kolegomis žiūrime, tai ir prieš pandemiją tokios skalės rodydavo prastesnius rezultatus negu kitose šalyse. O dabar beveik pusės Lietuvos gyventojų gerovė yra tokia, kad galima sakyti, kad egzistuoja depresijos rizika. Tai yra didelis procentas“, – sakė P. Skruibis.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į kitą skalę, kuri rodo, kiek žmonių jau patiria depresijos ir nerimo sutrikimams būdingus požymius. 2021 m. vasarį Lietuvoje tokių gyventojų buvo 19,8 procento, tai yra maždaug kas penktas šalies gyventojas.
Palyginimui, Vokietijos gyventojų reprezentatyvioje imtyje ne pandemijos laiku depresijai ar nerimo sutrikimui būdingų požymių turėjo tik 4,4 proc. gyventojų.
Prasčiau jaučiasi jaunesni žmonės ir moterys
Apibendrinant, ataskaitos išvadose pažymima, kad antroji COVID-19 banga nevienodai paveikė šalies gyventojus. Pusės (49 proc.) apklaustųjų emocinė būklė pablogėjo antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugsėjo), lyginant su vasaros laikotarpiu: 13 proc. – žymiai pablogėjo, 36 proc. šiek tiek pablogėjo. 46 proc. teigė, kad jų emocinė savijauta nepasikeitė. 4 proc. – emocinė sveikata pablogėjo.
„Tie rezultatai yra panašūs ir į kitose šalyse darytus tyrimus. Jie rodo, kad psichologinė savijauta yra blogesnė. Jie yra panašūs ir kitais atžvilgiais, kad moterų ir jaunesnių žmonių savijauta yra blogesnė“, – sakė P. Skruibis.
Iš apklausos, kur analizuojami duomenys apie žmonių užsiėmimą, matosi, kad mažiausias depresijos ir nerimo lygis buvo tarp pensininkų. Atrodytų – paradoksas, nes jiems viruso keliama grėsmė yra pati didžiausia.
Tačiau, pasak psichologo, tą iš dalies gali paaiškinti žinios apie žmogaus raidos etapus. Jis pats asmeniškai nesutinka su interpretacija, kad jaunimas yra išlepęs, „vargo nematęs“.
„Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie paauglius, tai yra natūralus raidos dalykas, kad paauglystės metu mažiau pradedi bendrauti su tėvais, ir daugiau praleisti laiko su bendraamžiais, kad suprastum apie save, apie kitus, apie bendravimą. Pasakykite man, kokiu būdu karantino metu įgyvendinti tą natūralų raidos aspektą? Šitų klausimų pensininkai, pagal jų raidos etapą, neturi spręsti. Galbūt vis dėlto tai yra labiau ne apie ištežimą, o apie skirtingus iššūkius, su kuriais tu susiduri“, – komentavo P. Skruibis.
Nemažai daliai žmonių turėjo įtakos ir santykiams
Karantinas daliai žmonių turėjo įtakos ir santykiams. Apklausos duomenimis, 8 proc. teigė, kad jų santykiai pagerėjo, 18 proc. – kad su vienais santykiai pagerėjo, su kitais pablogėjo, 12 proc. santykiai pablogėjo, 11 proc. gyveno vienas arba viena.
„Vienas aspektas, kodėl santykiuose padaugėjo įtampų, yra susijęs su tuo, kad nėra būdų tų įtampų išleisti kažkur kitur, tai yra tiesiog daugiau laiko praleisti su kitais žmonėmis. Galbūt mažėjant ribojimų ir tos įtampos kai kam gali susibalansuoti“, – nedramatizavo psichologas.
Kartu P. Skruibis atkreipė dėmesį, kad per karantiną ypač poroms, kurios turi mažų vaikų, žymiai aktualesni pasidarė krūvio pasidalinimo klausimai.
„Čia yra ir viena iš versijų, kurią kelia kolegos iš kitų šalių, kodėl moterų savijauta yra prastesnė ir labiau suprastėjusi, – kad tai yra dėl krūvio pasiskirstymo netolygumų. Jeigu moteris namuose turi ir vaikų mokslais rūpintis, ir savo darbais, tai gal ir neverta labai stebėtis, kad savijauta yra prastesnė.
Ką tai reiškia santykių prasme? Ar tai reiškia, kad viskam grįžus daugiau mažiau į prieš tai buvusias vėžes viskas susidėlios, ir bus kaip anksčiau? Galbūt kai kuriais atvejais taip ir bus, bet kai kuriais atvejais tai gali reikšti ir krizių santykiuose“, – kalbėjo specialistas.
Pasak pašnekovo, daugiausiai nerimo kyla dėl situacijų, kur yra bet kokios rūšies smurto.
„Tokiais atvejais situacija yra žymiai sudėtingesnė, todėl, kad kažkur iš to smurto rato ištrūkti, paprašyti pagalbos yra dar sudėtingiau“, – sakė P. Skruibis.
Dalis sunkumus sprendė sveikatai kenksmingais būdais
Apklausoje buvo analizuojama ir tai, kaip gyventojai kovojo su stresu pandemijos sąlygomis. Didžioji dalis, 44 proc., apklaustųjų teigė, kad nuotoliniu arba tiesioginiu būdu bendravo su artimaisiais, draugais, kolegomis, 37 proc. naršė internete, 33 proc. užsiėmė mėgstama veikla, 31 proc. leido laiką gamtoje.
25 proc. teigė daugiau miegantys, 19 proc. – daugiau valgantys, 13 proc. – daugiau sportuojantys, 11 proc. vartojo alkoholį, 10 proc. rūkė, 7 proc. vartojo raminamuosius, 4 proc. meditavo, 1 proc. vartojo kitas psichoaktyvias medžiagas, o 5 proc. turėjo dar kokių nors kitokių kovos su stresu strategijų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad net 61 proc. apklaustųjų fizinis aktyvumas pandemijos metu sumažėjo.
„Didžioji dalis gyventojų pasirinkdavo labai gerus būdus sunkumams įveikti. O nerimą turėtų kelti didelis fizinio aktyvumo sumažėjimas. Tai yra susiję tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Kitas dalykas, jeigu pasižiūrėtume, į tai, kiek vartojo alkoholį, raminamuosius vaistus, tai tas procentas irgi nėra mažas. Daugiausiai vyrai vartojo alkoholį, o raminamuosius – daugiausiai moterys. Abu šie dalykai gali sukelti priklausomybę ir turi negatyvių pasekmių“, – sakė P. Skruibis.
Didžiajai daliai pagalbos susidoroti su sunkumais neprireiks
Tyrimas rodo, kad psichologinės pagalbos svarstė kreiptis 11 proc. apklaustųjų, o 3 proc. ją gauna. Iš tų, kurie svarstė kreiptis pagalbos, 25 proc. kreipėsi.
„Didžiajai daugumai tų, kurių psichologinė gerovė nebuvo gera, nereikės pagalbos, ir tie sunkumai praeis. Ypač, kai lyginame praeitų metų vasarą su šių metų žiema, reikia turėti mintyje ne tik karantino suvaržymus, bet ir tai, kad apskritai vasarą ir žiemą žmonės kitaip jaučiasi. Tad didžiajai daugumai žmonių nereikės pagalbos.
Net žiūrint į tuos 20 procentų, kur yra depresijos ir nerimo požymiai, irgi didesnė dauguma įveiks juos savo ruožtu, bet kažkuriai daliai gali būti reikalinga psichologo arba psichiatro pagalba“, – sakė P. Skruibis.
Psichologas paaiškino, kad pasikonsultuoti su psichologu arba psichiatru vertėtų, jeigu, pavyzdžiui, yra pablogėjęs miegas, jei žmogus jau kurį laiką jaučia, kad jo nuotaika yra prislėgta ir apskritai vis mažiau kažko norisi, jei apetitas yra pasikeitęs.
„Tas pasikonsultavimas gi nereiškia, kad vaistus turėsi vartoti, arba, kad būtinai teks psichoterapiją pradėti, tiesiog galima pasižiūrėti, kiek čia yra natūrali reakcija į sunkias gyvenimo aplinkybes, o kiek kažkas, kas yra apie didesnes problemas“, – sakė P. Skruibis.
Iš apklausos matosi, kad miego kokybė pablogėjo 29 proc. gyventojų, 61 proc. ji nepasikeitė, o 10 proc. pagerėjo. Pablogėjusią miego kokybę dažniau nurodė moterys, mažiausių pajamų grupės atstovai. Vyrai dažniau nurodė, kad niekas nepasikeitė.
Padėtų sportas ir mokyklų atvėrimas
Pats paprasčiausias ir lengviausiai įgyvendinamas būdas pagerinti savo psichologinę gerovę, pasak specialisto, yra fizinis judėjimas, ko labai sumažėjo per pandemiją. Tas, pasak psichologo, turi įtakos ir fizinei, ir psichikos sveikatai.
„Tam nebūtini sporto klubai, nors žinoma, kad jie yra gerai, bet kalbu, kad ir apie pasivaikščiojimus. Nebūtinai reikia raumenų augintis arba formą gerinti, bet koks judėjimas yra gerai“, – sakė P. Skruibis.
Taip pat specialistas pabrėžė, kad yra labai svarbus švietimo klausimas.
„Jis, viena vertus, paskelbtas prioritetiniu, bet, kita vertus, nedaug apie tai girdime. Šneka, kad bus laisvinami prekybos centrai, kitos veiklos, bet net pradinukai ne visur yra sugrįžę į klases.
Šiame tyrime nebuvo tirta vaikų emocinė sveikata, bet, jeigu pasižiūrėsime į duomenis pagal amžių, kieno buvo prastesnė psichologinė sveikata, tai yra būtent tie žmonės, kurie turi mažų vaikų arba pradinukų. Tai dar kartą parodo, kad švietimas yra ne tik apie ugdymą, bet ir apie vaikų ir tėvų emocinę gerovę“, – sakė P. Skruibis.
Psichologas stebisi, kad ir pati visuomenė taip ramiai ir abejingai reaguoja į švietimo klausimus.
„Turbūt net dažniau sporto klubai ar prekybos centrai girdisi, negu tai, kad iš tikrųjų esame tarp šalių, kur švietimas yra labiausiai ir ilgiausiai uždarytas pandemijos metu“, – sakė P. Skruibis.
Sunkėja vaikų ir paauglių emocinė būklė
Kitas tyrimas, „Norstat“ vasarį atlikta tėvų apklausa, parodė, kad sunkėja vaikų ir abiturientų emocinė būklė.
Tėvai daugiausia akcentuoja, kad vaikas tapo piktesnis (39 proc.), mažiau bendrauja (33 proc.), yra labiau išsiblaškęs (29 proc.).
Net 50 proc. moksleivių tėvų vertina, jog vaikai daugiau dirba savarankiškai, apie 40 proc. vyresniųjų klasių moksleivių tėvų pažymėjo išaugusį savarankiško darbo laiką. Pažymimas smarkus namų darbų išaugimas lyginant su ankstesniu karantino periodu – apie 50 proc. tėvų teigia, jog vaikams užduodama daugiau namų darbų, ypač Vilniaus mokyklose, rodo apklausos duomenys, kuriuos savo feisbuko paskyroje paviešino žurnalas „Reitingai“.
Net 55 proc. tėvų pastebi padidėjusį mokymosi krūvį lyginant su pavasario karantino laikotarpiu ir dar 30 proc. respondentų vertina panašiai. Smarkiausiai krūvis išaugo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviams (taip teigia apie 66 proc. tėvų).
Tyrimas atskleidė ir dar vieną liūdną faktą: pasirodo, kad reikalingą psichologo konsultaciją gauna vos 12 proc. moksleivių. Tuo tarpu net 52 proc. moksleivių tėvų teigia, jog jų vaikai negauna reikalingos psichologo pagalbos, panašiai atsiliepiama ir apie trūkstamą socialinių pedagogų pagalbą. Labiausiai psichologinės pagalbos pasigendama Panevėžio mieste, o pagal mokinių amžių jos daugiausiai trūksta dvyliktokams – taip mano net 60 proc. tėvų.
