Nors ir Vidaus reikalų ministrė (VRM) Agnė Bilotaitė informavo, kad jau yra parengtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymo projektas, jog nuo COVID-19 bus pradėti skiepyti dideli kolektyvai, esantys žemesnėse skiepijimo prioriteto grupėse, tačiau policijos pareigūnai teigė, kad nori ne pažadų, o veiksmų.
Tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į jų problemą, dalis pareigūnų susirinko trečiadienį protestuoti prie Vyriausybės rūmų. Jie simboliu pasirinko kontrolės postą, kurį įrengė priešais rūmus ir skatino valdžią susimąstyti, kodėl priešakinėse pandemijos fronto linijose dirbantys pareigūnai vis dar nėra sulaukę skiepo.
Nori sprendimo, o ne projekto
Į protestą atvykęs Vilniaus pareigūnas Vitalijus Jagminas „Delfi“ teigė, kad šia akcija norėjo atkreipti dėmesį į pavėluotus sprendimus.
„Kai valstybei reikia padėti, mes, policijos pareigūnai sutinkame ir tai drąsiai darome, nors ir suprantame, kad rizikuojame tiek savo sveikata, tiek ir kitų. Visuomenės saugumas taip pat gali kentėti. Jeigu aš, pavyzdžiui, nesu pasiskiepijęs, tuomet galiu būti ir nešiotojas.
Tiesa, dabar yra atliekami patikrinimai ir taikomos kitos procedūros, bet jeigu aš esu užsikrėtęs ir dirbu, bendrauju su kitais žmonėmis, tuomet aš pats galiu būti ir platintojas apie tai ir nežinodamas.“
Jis tikino, kad nežino nei vieno pareigūno, kuriam nebūtų tekę vykti dirbti į kontrolės postus. Todėl, anot pareigūno, teko susidurti su šimtais žmonių, kai tikrino vykimo teisėtumą.
„Mes norime tik atkreipti dėmesį į tas nustatytas tvarkas dėl prioritetų, todėl ir kreipėmės į vidaus reikalų ministrę. Tikrai jai dėkoju, nes supranta tą problemą, kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuris nustato tuos kriterijus.“
Taip pat paklaustas, ar džiaugiasi, kad pagaliau yra priimtas projektas, kad pareigūnų vakcinacija turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis, V. Jagminas sakė, kad policijos pareigūnai nori sprendimo, o ne kažkokio projekto.
„Norime, pavyzdžiui, tokio sprendimo, kad nuo rytojaus jau galėtume kažkur eiti pasiskiepyti. Visų pirma, mes kalbame apie du dalykus, kad pareigūnas turėtų teisę pasiskiepyti ir galėtų tai padaryti, taip pat, kad turėtų galimybę pasirinkti, kokia vakcina skiepytis.“
Iš Anykščių r. atvykęs pareigūnas Rimvydas Vercinskas teigė, kad visų pirma surengta akcija yra kreipimasis į Vyriausybę, jog „laba diena, mus pamiršote“.
„Mes neskiepyti, mes išmesti į frontą kovai su pandemija, bet skiepų fronte mes esame paskutiniai. (…) Mes suprantame, kad jau antrus metus stovime tuose postuose ir jau antras Velykas „atšventėme“ postuose, bet vis dar nesame skiepyti.“
Jis sakė, kad visos šventės buvo sutiktos kontrolės postuose, bet dėl skiepų girdėjo tik pažadus ir nieko daugiau.
„Nėra svarbu, kokia vakcina būsiu paskiepytas, nes skiepas yra skiepas, bet noriu dirbti saugiai.“
Nesupranta, kodėl buvo numesti į galą
Kaunietė pareigūnė Agnė Grėblikaitė gyrė Kauno merą, kad jis vienas pirmųjų ėmėsi iniciatyvos dėl pareigūnų skiepijimo.
„Jis greičiausiai yra lyderis toje skiepijimo akcijoje ir pareigūnus iškėlė į prioritetą, kai liko nepanaudotų vakcinų. Tačiau mes, kaip Lietuvos policija suprantame, kad esame pavaldūs ne merams, o vidaus reikalų ministerijai ir Vyriausybė turėtų priimti tokius sprendimus.
Žinoma, džiaugėmės, kad merai priėmė tam tikrus sprendimus nelaukdami Vyriausybės, bet norime dėmesio iš valdžios atstovų, kurie mus numetė į prioritetinio sąrašo galą. Pareigūnų bendruomenėje yra nusivylimas tuo dalyku, nes kai reikia stoti į pirmas gretas, visada stoja policijos pareigūnai. Kai reikia, kad policijos pareigūnai dirbdami savo darbą būtų saugūs ir galėtų apsaugoti kitą visuomenės dalį, tuomet tampame ne prioritetiniais.“
Jos nuomone, valdžia dėliodama prioritetus sudėliojo ne ten akcentus, todėl išėjo, kad vakcinos dozę pirmiausia gavo tie, kurie gali dirbti iš namų.
„Kaip pasakė švietimo ministrė, jie tikėjosi sugrąžinti mokinius į mokyklas, bet galbūt pirmiausia reikėjo nesitikėti, o įvertinti visą situaciją, kai jau buvo kalbama, kad užsikrėtimų kiekis didėja. Galbūt ne ten buvo sudėtos varnelės ant prioritetų. Mes nenorime visuomenės kiršinimo ar save iškelti kažkur aukščiau, bet norime, kad dirbdami savo darbą jaustumėmės saugūs.“
Pareigūnės nuomone, jeigu jie bus saugūs, tuomet ir kita visuomenės dalis bus saugi.
„Didelė tikimybė, kad po darbų kontrolės postuose, židinių tikrinimo, reagavimo į įvykius daugelis policijos pareigūnų vis dėlto parsineš tą virusą, nors ir laikosi visų saugos reikalavimų. Norime atkreipti dėmesį, kad vis dėlto irgi esame visuomenės dalis, nuo kurių priklauso visas saugumas.“
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė tikino, kad Vyriausybės pareiškimas dėl įsakymo projekto skiepyti nelabai ką reiškė, mat nematė jokio pasirašyto dokumento.
„Mano žiniomis, įsakymas jau yra pasirašytas, bet mes jo neturime ir nematėme, praktiškai kalbame iš klausos, o ne, kaip sakoma, iš natų. Antradienį sveikatos apsaugos ministro spaudos konferencijoje neišgirdau nei vieno normalaus motyvo, kodėl pareigūnai neturėjo būti skiepijami. Iš tikrųjų, jo pažadai buvo interpretuojami net spaudoje įvairiais būdais ir konkretumo jokio nebuvo.
Dabar suprantu, kad pareigūnai vis tik bus skiepijami tik tuo atveju, jeigu liks vakcinų. Toks požiūris į pareigūnus mūsų netenkina. Ką reiškia „jeigu liks vakcinų“? Jeigu pareigūnui liepiama vykdyti savo pareigą, tai neklausiama, ar tu negali, ar gali. (…) Jie negali pasirinkti kažkokio nuotolinio darbo, ar pan., reikia dirbti blokpostuose, važiuoti tikrinti asmenis, kurie serga kovidu ir t. t.“
Pasak jos, toks sveikatos apsaugos ministro požiūris pareigūnų atžvilgiu veda į neviltį ir jie labai tikisi, kad vis tik bus skiepijami ir galės pasirinkti vakciną, o ne laukti kažkokios malonės, kol bus suteikta galimybė pasiskiepyti.
