„Yra svarstomi net keli dalykai. (...) Yra svarstomas paprastas techninis dalykas, kuris net nereikalautų imuniteto paso, o tiesiog leistų patikrinti, ar konkretus žmogus yra epidemiologiškai saugus. Pats imuniteto paso sprendinys, kuris reikalautų tam tikrų QR kodų, jis taip pat yra eigoje, ir manau, kad dėl jo sprendiniai bus rasti netrukus. Sakyčiau, kad čia yra šios savaitės laikas, kai mes turėsime visus atsakymus į techninius klausimus – dėl asmens duomenų apsaugos (...) ir dėl techninių sprendimų“, – sakė I. Šimonytė per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio.
Tačiau premjerė pripažino, kad yra likę du subtilūs klausimai. Pirmas jų, ką būtų galima laikyti epidemiologiškai saugesniu žmogumi.
„Pirmas atsakymas yra tam tikra vakcinacija arba po vakcinos praėjęs laikas, arba pilna vakcinacijos programa (apie tai ekspertai vakar Vyriausybei savo rekomendacijas pateikė). Antras atvejis būtų 180 dienų po ligos diagnozavimo. Sudėtingiausias klausimas yra dėl testo rezultato pripažinimo. Vakar apie tai diskutavome su ekspertais.
Ekspertų rekomendacija yra nesieti galimų veiklų atlaisvimų arba kitokių reikalavimų su testo atlikimu, kadangi tai neužtikrina pakankamo saugumo. (..) Jeigu bendras imunizacijos lygis (persirgusių arba pasiskiepijusių žmonių skaičius – „Delfi“) būtų aukštesnis, tuomet tas sprendimas galėtų būti kaip trečia opcija, bet ne dabar“, – dėstė I. Šimonytė.
Pats subtiliausias klausimas, pasak premjerės, yra susijęs su žmogaus teisėmis, tai yra galimybes daliai asmenų daryti vieną ar kitą dalyką, kol kitiems žmonėms tų veiklų prieinamumas yra apribotas.
„Tai yra ne toks paprastas klausimas, tai yra tas klausimas, kurį daugiausiai kelia psichologai ar filosofai. Techninis sprendinys bus, o kiek jį bus galima naudoti, kad neįžeistume dalies savo visuomenės, apie tai reikės papildomai diskutuoti“, – sakė I. Šimonytė.
Laisvės partija spaudžia idėją įgyvendinti greičiau
Kaip jau skelbta, Laisvės partijos frakcija spaudžia Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio imuniteto paso idėją, kas leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.
„Mūsų frakcija siūlo nedelsiant rengtis imuniteto pasui ir jį įvesti. Jis galiotų ne tik tiems, kurie yra jau paskiepyti, bet ir tiems, kurie turi įgytą imunitetą persirgus arba neigiamo testo rezultatą“, – po nuotolinio susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu sakė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Parlamentarė paaiškino, kad, pagal jų idėją, imuniteto pasas turėtų būti elektroninis, kurį, jei prireiktų, būtų galima atsispausdinti.
„Ten būtų žymima, kad žmogus, kuris yra arba persirgęs, arba pasiskiepijęs, arba turi atitinkamu laikotarpiu neigiamą testo rezultatą, gali lankytis tarkime kultūros renginiuose, keliauti į lauko kavines. Jam atsilaisvintų tam tikros socialinės veiklos. Tokiu būdu sudarytume galimybę ir vykti renginiams, dirbti verslams.
Taip pat manome, kad imuniteto pasas paspartintų vakcinacijos tempus. Mes artėjame prie masinės vakcinacijos, ir, ko tikrai niekas nenorėtų, kad susidurtume su situacija, kai mes jau matome, kad tas imuniteto pasas yra mums svarbus, reikalingas, bet yra techniškai tam nepasiruošta“, – sakė I. Pakarklytė.
Laisvės frakcija nepuoselėja vilčių, kad tas imuniteto pasas bus įvestas jau kitą dieną.
„Tačiau IT sprendimai turi būti kuriami dabar. Mes nesiruošiame, kad tai vyks rytoj, tik tiek, kad tam turi būti skiriamas visas dėmesys, kad per balandžio mėnesį jau turėtume pirmą produktą, ir gegužę, o gal ir greičiau, jau būtų galima naudoti“, – sakė I. Pakarklytė.
Seimo pirmininkė nepalaiko skubos
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui.
„Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat – už labai atsakingai įvertintus tokio „paso“ gavimo kriterijus.
Suprantu Izraelį, kur „žaliasis pasas“ atsirado, kai buvo paskiepyta apie pusę žmonių abiem vakcinomis ir dar daugiau – pirmuoju skiepu. Aišku, saugu. Tai suveikė ir kaip paskatinimas skiepytis skeptikams“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė suprantanti, kad į kriterijus galima įtraukti ir tuos, kurie persirgo.
„Bent 3 mėn. jie turi imunitetą. Ir tai įrodyti nesunku. Bet kiek laiko tada galiotų imuniteto pasas tokiems žmonėms? Man, pavyzdžiui, antikūnų labai sumažėjo per 4 mėnesius po ligos. Tai po 5-6 mėn kažin, ar aš būčiau saugi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat abejoja dėl „neigiamų testų“ kriterijaus tokiam pasui gauti.
„Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. 4 infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Jai kyla klausimų, kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas.
„Dienai? Suprantu testavimą einant į darbą – atėjai, gavai neigiamą testą, reiškia nesergi. Bet tai nereiškia, kad nesirgsi po savaitės. Taigi, darbuotojai turi būti testuojami nuolat. Taip, kaip yra testuojami Seimo nariai prieš posėdžius.
Todėl aš manau, kad jeigu mums tikrai rūpi saugumas, mes turime neskubėti su tokiais sprendimais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
