„Mes dar kovo pabaigoje, kai buvo ekspertų pasitarimas su prezidentu , pateikėme galimus pandemijos vystymosi scenarijus, ir sakėme, kad balandį galime pasiekti 1000-1200 ribą.

Šiandieną mes tą dalyką jau matome, kad pasiekėme. Ar tas tūkstantis bus jau mūsų įprastas skaičius, kurį matysime kiekvieną rytą kovido statistikoje, ar tai yra vienadienis skaičius, dar reikėtų palaukti. Mes puikiai žinome, kad buvo šventinis savaitgalis, žmonės per šventes nesitestavo, ta informacija vaikščiojo šiek tiek lėčiau, mes dar turime pažiūrėti kelias dienas, kokios yra ilgalaikės tendencijos“, – laidai „Delfi Tema“ sakė M. Stankūnas.

Profesorius pažymėjo, kad tas šiek tiek daugiau nei tūkstantis atvejų nėra pats blogiausias scenarijus.

„Esame paskaičiavę, kad, jeigu tikrai mums labai nepasiseks, mes galime turėti balandžio pabaigoje tris tūkstančius (atvejų per dieną). Tai yra tik scenarijai, tai tikrai nereiškia, kad tai yra jau nulemtas dalykas. (…) Nereikia nei gąsdintis, nei perdėtai žiūrėti, bet reikia rimtai žiūrėti į rekomendacijas“, – pabrėžė M. Stankūnas.

Pasak eksperto, šiuo metu pagal sergamumą judama vidutinio scenarijaus kreive.

„Praeitą savaitę buvo apsitarimas, tai mes sakėme, kad dabar yra daugiau vidurinis variantas. Rimtų signalų, kad galime turėti labai blogą scenarijų, dar kol kas nėra. Bet tikrai jo atmesti negalime“, – sakė M. Stankūnas.

Plačiau apie scenarijus galima skaityti čia.

Judėjimo ribojimai atitarnavo

Nuo trečiadienio Lietuvoje atsisakoma galiojusių judėjimo ribojimų. Profesorius pažymėjo, kad tas ribojimas turi savo efektą, tačiau jis jau atitarnavo.

„Pernai vienas garsiausių medicinos mokslų žurnalų „Nature“ tuos judėjimo ribojimus buvo įvardinęs kaip penktą efektyviausią priemonę. Ji efektą duoda, (…) turėjome pernai Vėlines, kai nebuvo ribojimų, ir turėjome labai sunkią antrą bangą. Per Kalėdas buvo įvestas, ir po to turėjome gražų mažėjimą.

Laikyti tą priemonę ilgą laiką yra didelis pasunkinimas žmonėms, ji jau atidirbo, ką turėjo padaryti. Ji sukeltų daugiau papiktinimo ir pasunkinimų žmonėms nei epidemiologinę naudą. Jei priemonės efektas mažas, galima jos atsisakyti“, – sakė M. Stankūnas.

Pasiskiepijo „Astra Zeneca“ vakcina

Trečiadienį profesorius pasiskiepijo „Astra Zeneca“ vakcina, ir sakė, kad dėl to neturėjo jokių abejonių.

„Kadangi esu LSMU dėstytojas, atėjo mano eilė pasiskiepyti, aš visą laiką sakiau, kad skiepysiuosi „Astra Zeneca“. Nematau jokių problemų, ir manau, kad tai yra patikima vakcina.

Pusę dešimt tą padariau, vakcinacijos momento net nepajutau, tiek slaugytoja užšnekino, (...) o jaučiuosi puikiai. (..) Gal vėliau kažkokių pakarščiavimų, patinimų bus, bet tai yra normalios reakcijos“, – sakė M. Stankūnas, kuris teigia pasitikintis Europos vaistų agentūros vertinimais ir australų, kurie yra ypač priekabūs, ir irgi skiepija savo žmones šia vakcina, patirtimi.