Leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose, esančiose visose savivaldybėse.

Aiškinama, kad mokslinių institucijų darbuotojams kyla kliūčių susipažinti su tyrimams ar projektams vykdyti reikalingais dokumentais valstybės archyvų skaityklose, o ypač ši problema aktuali Vilniuje veikiančių valstybės archyvų veiklai.

Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios papunktį, draudžiantį asmenims išvykti iš gyvenamosios vietos, nes atlaisvinant vis daugiau veiklų, neberibojant asmenų judėjimo tarp savivaldybių, šio reikalavimo laikymasis tampa nebeaktualus.

Siekiant didinti asmenų fizinį aktyvumą, nutarta pakeisti papunktį, padidinant maksimalų asmenų skaičių iki 10 nuo 5, kai yra teikiamos sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse.

Pasiūlyta kiek keisti tvarką šalies savivaldybių, kur galėtų būti taikomos švelnesnės karantino režimo priemones negu visoje šalyje, sąrašą, atsižvelgiant į naujausius duomenis.

Taip pat nuspręsta į šį sąrašą įtraukti ne tik tas savivaldybes, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažiau kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, sergamumas neviršija 300 atvejų.

Jeigu dviejų savaičių laikotarpiu šių savivaldybių COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų nesumažėtų iki 200 atvejų, siūloma svarstyti savivaldybes išbraukti iš sąrašo.

Akmenės rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Vilkaviškio rajono, Zarasų rajono savivaldybėse šiuo nutarimu gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje.

Pakeisti du karantino nutarimo papunkčius – nustatyti, kad neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas atvirose erdvėse galėtų būti vykdomas dalyvaujant iki 10 asmenų, o uždarose erdvėse, esančiose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra geresnė, reikalavimą paslaugos plotui sumažinti iki 20 m2 vienam asmeniui, o jei negalima tokio ploto užtikrinti, leisti dalyvauti ne daugiau kaip vienam asmeniui.

Naujieji nuostatai įsigalios nuo balandžio 12 d.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pristatė situaciją

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje kalbėjo, jog praėjusią savaitę buvo kalbama apie kitokius karantino pakeitimus.

„Matau, kad posėdyje turime svečių, su kuriais buvome susitikę praėjusį penktadienį, ir buvo tokia diskusija, kad, jeigu situacija rimtai nepablogės, tai galėtume šią savaitę svarstyti tam tikrus papildomus veiklų atvėrimus. Tačiau taip jau yra, kad, pagal tuos duomenis, kurie šiandien yra, turime per praėjusią parą seniai nematytą atvejų skaičių – gerokai viršijantį tūkstantį. Ir pusė Lietuvos yra eksponentinio augimo fazėje, kita pusė – ne. Tas išsiskyrimas yra jau kurį laiką.

Dabar matysime, kiek judėjimo apribojimų panaikinimas tą situaciją likusioje Lietuvoje paveiks. Daug kas priklausys nuo to, kaip žmonės laikysis atsargumo reikalavimų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pristatė naujausią epidemiologinę situaciją, bijoma ir panašios situacijos, kokia buvo praėjusiais metais per Vėlines.

„Jeigu įvertintume skirtingas Lietuvos dalis, tai Vilniaus apskrityje dabar turime trigubai daugiau naujų atvejų. Ligoninėse turbūt du kartus daugiau žmonių, negu buvo prieš pusantro mėnesio. Pastarąjį savaitgalį, deja, ryškiai didėjo užimtų ligoninių lovų skaičius. Ne tik Vilniuje, ir Kaune per savaitę ligoninių užimtumas trečdaliu išaugo.

Prisimenant paraleles, į ką ta situacija gali būti panaši (nors turbūt nuo mūsų pastangų ir nuo vakcinavimo proceso, ir bendros laikysenos priklausys, kiek tai atsikartos arba ne), tai praėjusių metų lapkritį nuo 1000 atvejų per parą iki 2000 atvejų per parą situacija pasikeitė per tris savaites“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Dabar, ką mes apie būsimas šitas tris savaites galime pasakyti, – per šį laiką Lietuva turės gauti apie 370 tūkst. dozių vakcinos, iš kurių dalis turės būti skirta revakcinacijai, bet nemaža dalis galės būti skirta ir plėtrai.

Didžiausią riziką sunkiai sirgti arba mirti turinčių asmenų (tai yra 65+ m. amžiaus grupėje) turime kiek mažiau nei 300 tūkst. vis dar nepaskiepytų. Dalis atsisako skiepytis bet kuriomis aplinkybėmis, dalis atsisako skiepytis konkrečia vakcina. Per pusantros savaitės vakcinavimui plėsti turėtume gauti apie 120 tūkst. dozių „Pfizer“ vakcinos, ir tie žmonės, kurie laukia konkrečios vakcinos, turės galimybę ją pasirinkti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė pabrėžė, jog „kol kas komforto suteikia“ mažesnis mirčių skaičius.

„Kol kas didesnio komforto suteikia, kad mirčių skaičius ir toliau žymiai sumažėjęs. Bet mes dar kol kas nematome savo Velykų šventimo pasekmių kalbant apie atvejų skaičius, nei ligoninėse, tam prireiks keleto savaičių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Kodėl šis mėnuo yra kritinis turint omeny skiepijimą, tai mes galime palyginti analogiją su sveikatos priežiūros sektoriumi, kuris per aną bangą buvo turbūt labiausiai pasireiškęs tiek atvejų, tiek židinių skaičiumi. <...>. Bet dabar jau, lyginant su tuo, kur yra nustatomi atvejai, židiniai ir protrūkiai, akivaizdu, kad yra kitų veiklų: gamyba, prekyba, kai kurios kitos veiklos, kurios jau aplenkusios sveikatos apsaugos sektorių. Manau, kad tai gali būti tiesiogiai siejama su vakcinacija“, – svarstė I. Šimonytė.

„Jeigu galėtume pasižiūrėti ir pasilyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, tai tose, kurios jau turi labai platų vakcinavimo mastą (turbūt JK čia mums arčiau negu Izraelis), akivaizdu, kad atvejų skaičius žymiai sumažėjęs. JK vyriausybė gali daug ramiau ir drąsiau kalbėti apie tai, kad apribojimų ketina nebeturėti birželio mėnesį. O mums dar reikės susitvarkyti su šita situacija“, – sakė I. Šimonytė.

„Apibendrinant <...> tolesnės pasekmės pagal ligonių lovų užimtumą jau dabar matomos. Norėtųsi išvengti pasekmių gyvybėms, ir todėl tos kelios savaitės, kalbant apie vakcinavimą, bus kritinės, ypač turint mintyje, kad gauname ir gausime nemažus kiekius vakcinos, nuo to priklausys, kokią situaciją galėsime matyti balandžio pabaigoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad dalis karantino nutarimo pakeitimo yra tiesiog techninis dalykas.

„Yra keletas nedidelių neišvengiamų pasiūlymų dėl pokyčių“, – sakė ministras.

Apie kitus karantino pokyčius galite perskaityti čia.

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. balandžio 7 d. skelbiamais duomenimis, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, buvo 394,1, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas – 7,7 procento.

Šiuo metu vidutinis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius per 7 dienas siekia 807,9 atvejo. Pastebima, kad paskutiniąsias dvi savaites ir susirgimų skaičius, ir teigiamų testų dalis toliau didėja. Šiuo metu ligoninėse dėl COVID-19 ligos hospitalizuoti 937 asmenys, iš jų 793 reikalingas gydymas deguonies terapija, 100 asmenų gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu 13 šalies savivaldybių patenka į „juodąją zoną“, kai COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, yra didesnis nei 500 atvejų, ir (arba) teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas yra didesnė nei 10 proc. 17 savivaldybių situacija žymiai geresnė: 16 savivaldybių patenka į „geltonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, neviršija 100, ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc., 1 savivaldybė (Kelmės r.) patenka į „žaliąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, neviršija 25, ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 procentų.

Likusios savivaldybės patenka į „raudonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, yra tarp 100 ir 500 atvejų, ir (arba) teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas yra tarp 4 ir 10 procentų.