Auga visuomenės sąmoningumas
„Tokius pokyčius lemia kelios priežastys. Viena – augantis skundų skaičius dėl informacijos skelbimo socialiniuose tinkluose. Pernai pamatėme naują tendenciją – ir skųsta, ir teirautasi dėl tinklaraštininkų veiklos. Tiek dėl garso, tiek dėl vaizdo tinklalaidžių. Stebint, kiek buvusių žurnalistų persikėlė į Youtube, kiek kuriasi naujų tinklalaidžių, tokie procesai nestebina. Kelis kartus išaugęs konsultacijų skaičius rodo, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė ir vis kritiškiau vertina viešąją informaciją visose informacijos skelbimo priemonėse“,– sako Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Ji pažymi, kad praėjusiais metais nustatyti tik 5 rimti (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio) pažeidimai, 2019 metais tokių buvo 12. Pasak G. Ramanauskaitės, tai rodo atsakingesnį žiniasklaidos požiūrį į skelbiamą informaciją.
Pareigūnai aktyviau tiria nesantaikos kurstymą
Pernai ŽEIT gavo 21 pareigūnų prašymą pateikti išvadas dėl nesantaikos kurstymo viešoje erdvėje, pateikta 18 išvadų (2 išvados teiktos už 2019 metus, 2 neatliktos). 2019 m. pateikta 13 išvadų.
Niekinimas arba tyčiojimasis iš asmens ar asmenų grupės, skiriamos rasės, tautybės, kilmės, kalbos pagrindu, nustatytas 19 kartų (2019 m. nebuvo nustatytas), tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų pagrindu – 7 kartus (2019 metais – 2 kartus), seksualinės orientacijos pagrindu nustatytas 5 kartus (2019 metais – 11).
Tokiems pokyčiams įtakos turėjo 2020 m. sausį Europos žmogaus teisių teismo sprendimas vienoje byloje. Jame konstatuota, kad Lietuvos teisėsauga per mažai dėmesio skiria nesantaikos kurstymo atvejams.
Socialinių tinklų informacijai dalintis reikia sutikimų
Praėję metai buvo išskirtiniai ir dėl viešai skelbiamos informacijos apie COVID-19. Tarnybai teko nagrinėti skundus, susijusius su asmens duomenų atskleidimu dėl viešai pradėtos skelbti COVID-19 statistikos, informuojant apie židinius, atskleidžiant sergančiųjų privataus gyvenimo faktus.
Pastebimas ir augantis dėmesys asmeninės informacijos, skelbiamos socialiniuose tinkluose, naudojimui be sutikimo. „Tai, deja, vis dar yra problema, nes tiek žiniasklaida, tiek fiziniai asmenys vis dar paima informaciją iš asmeninių žmonių paskyrų, negavę leidimo jos platinti. Tokios informacijos skelbimas viešai nėra sutikimas ją platinti. Kalbame tiek apie nuotraukas, tiek apie tekstus, pavyzdžiui, skelbiamus feisbuke ar instagrame",– sako Žurnalistų etikos inspektorė.
Išlieka pavojinga tendencija skelbiant asmens duomenis įvairiose feisbuko grupėse, informuojant apie galimai nesąžiningus asmenis, blogus meistrus ir pan. Labiausiai išsiskiria tokios grupės kaip „Aferistai. Apgavikai. Sukčiai“, „Gerų meistrų kontaktai“ bei puslapis „Prakeiktieji“.
Daugėja viešų asmenų skundų
Daugiausia skundų – 278 pateikė fiziniai asmenys, iš jų 52 – viešųjų asmenų (2019 m. – 43 viešųjų fizinių asmenų skundai, 2018 m. – 37, 2017 m. – 28, 2016 metais – 24 skundai).
2020 metais gauti jau 77 juridinių asmenų skundai, tarp kurių 30 skundų teikė viešieji juridiniai asmenys. Palyginimui – 2019 metais gauta 70 juridinių asmenų skundų, 29 skundus teikė viešieji juridiniai asmenys.
2020 metais gauta beveik dvigubai daugiau skundų (114) dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų.
2019 metais pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo klausimas keltas 66 skunduose. Tačiau ŽEIT gavo ženkliai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų. Gauti 39 skundai, kai 2019 m. gauti 104 skundai.
Pernai ŽEIT priėmė 238 sprendimus, teismui apskųsta 13 ŽEIT sprendimų, 12 išnagrinėta, 11 sprendimų teismų pripažinti pagrįstais.
