Jie sako, kad žmonės praranda prasmę. Vieniems dingsta prasmė tvarkyti namus, kitiems – laikytis karantino taisyklių. Kokios nuotaikos apėmė visuomenę ir kaip žmones motyvuoti laikytis reikalavimų? Ir ar karantinas dar iš viso turi prasmę, kai kas savaitę kas nors patikrina įvestų taisyklių rimtumą?
Pasak vaistinių tinklo, žmonės tiesiog šluoja kremus, skirtus odai nuo saulės apsaugoti.
„Tai tarsi suteikia vilties, kad gal bus geriau, nes visi jau pavargę nuo ribojimų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė, vedėja Giedrė Tautkevičienė.
Vaistininkė teigia, kad dažnas, užsukęs į vaistinę, kalba apie panikos priepuolius, stiprų nerimą. Žmonės skundžiasi, kad dirba be atostogų namuose ir persidirba. Tokia yra dažno tautiečio realybė. Nesibaigiantis karantinas veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę savijautą.
„Dažnai žmogus sako, kad visada buvo labai stiprus ir niekas jo taip nepaveikdavo, o dabar nebežino, ką su savimi daryti. Metus laiko trukęs karantinas turi be galo didelę įtaką nervinei sistemai. Ir kuo toliau, tuo labiau ryškėja simptomai – žmonėms tikrai sunku, jų būklė prasta“, – teigia vaistininkė.
Nemažai sumaišties suteikia ir prieštaringa informacija bei ryškėjantys dvigubi standartai, kai vieniems leidžiama daugiau nei kitiems, nors taisyklės lyg ir turėtų būti vienodos.
„Žmonės natūraliai tiek mėnesių neišlaiko savo koncentracijos. Draudimai kuo toliau, tuo noriau apeinami, ir tada reikia galvoti, ar mes dar ketiname su karantinu žaisti ilgai ir nuobodžiai, kol pasieksime tą mistinį skaičių, kuris turbūt sunkiai pasiekiamas, ar pradėsime išnaudoti pliusus, kuriuos jau turime dėl vakcinos“, – sako Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.
„Pernykštis karantinas truko dvejus su puse mėnesio. Tada buvo lengva visus sukoncentruoti ir sufokusuoti. Kai šis karantinas trunka beveik šešis mėnesius, reiktų galvoti, kaip ne tik ribojimais, bet ir atlaisvinimais gelbėti žmonių sveikatą, atkurti teisingumo jausmą, nes dabar situacija tokia, kad vieni gali toli važiuoti, o kiti negali į gretimą rajoną nuvykti, kur yra jų sodyba“, – sako Vilniaus mero patarėjas.
Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė teigia, kad žmonėms dabar ypač sunku suprasti, kuo tikėti.
„Visuomenė yra susipainiojusi ir nebegali tikėti niekuo, nes vyksta informacinis karas. Viena pusė mums teigia viena, realybė rodo kita“, – tikina pašnekovė.
Psichoterapeutė taip pat sako pastebinti pokytį kalbant apie visuomenės nuotaiką. Didėjanti visuomenės įtampa pasireiškia per nerimą ir apatiją.
„Jau tas gražusis periodas, kai vyko remontai ir tvarka namuose, visi kampai išblizginti, pasibaigė, ir tai nustumiama į antrą planą. Vyrauja betvarkė, nusvyra rankos, nenoras nieko daryti, tik padūsauti ir laukti geresnių laikų“, – sako specialistė.
„Sakyčiau, kad susipainiojimas yra ganėtinai globalus, ir nei statistika, nei žiniasklaidos pranešimais ar Vyriausybės kokiais nors informacijos kanalais tikėti nebeišeina, nes tai, kas vakar buvo tiesa, šiandien jau yra melas“, – sako psichoterapeutė.
Anot vaistininkės G. Tautkevičienės, žmonių savijauta tikrai sparčiai prastėja.
„Mes turime net porą pacientų, kurie ateina ir rauda pas mus“, – sako ji.
Seimo narys Linas Slušnys mano, kad visuomenei net ir nusivylus karantinu dalies žmonių nereikės įtikinėti – jie ir toliau laikysis taisyklių.
„Mes artėjame prie tam tikro kritinio taško, kai reikės pradėti galvoti, kaip gyvensime toliau, ir turime pagaliau pasakyti, kuriuos dalykus laisviname“, – sako L. Slušnys.
Anot jo, dabar visiems norisi girdėti pažadus, kad artimiausiu metu bus daugiau atlaisvinimų.
„Aš kiekvienam sąmoningam piliečiui sakau: įtikinkite savo mamą ar tėtį, kad reikia pasidaryti tą skiepą, ir kai tik mes rizikos grupes būsime paskiepiję, bent didžiąją dalį, manau, niekas nebepuls didelių ribojimų toliau tęsti“, – sako L. Slušnys.
Psichoterapeutė teigia, kad nebežino, kokiais žodžiais kalbėtis su žmonėmis bei kaip juos įtikinti laikytis ribojimų. Moteris sako kelianti kiek paprastesnį tikslą – padėti į ją besikreipiantiems asmenims nepamesti savęs; ir net kai dingsta prasmė dėl karantino taisyklių laikymosi, gyventi toliau.
„Stengtis daryti tai, ką darėte iki šiol, kol dar nebuvo viruso. Kiek įmanoma gyventi kasdienį gyvenimą, lygiai taip pat plaunant rankas, dėvint kaukes, laikantis įstatymų, o paskui žiūrėti – bus, kas bus“, – sako psichoterapeutė.
