Politikai įtaria, kad konservatoriai tikslo, jog į Lietuvos atstovavimą tam tikrais klausimais EVT ilgainiui galėtų įsijungti ir premjerė Ingrida Šimonytė, siekia ne tik pažeidžiant Seime numatytas procedūras, tačiau gudraujant ir žeminant parlamentarus. Maža to, Seimo etikos sargams išsiųstą prašymą pasirašęs socialdemokratas Gintautas Paluckas piktinasi ir tuo, kad konservatoriai trintis su Prezidentūrą keliantį atstovavimo EVT klausimą bando išspręsti ne tik ignoruojant Seimo statutą, tačiau ir opozicijos atstovus paverčiant „konflikto įkaitais“.
Būtent atstovavimas EVT pastaruoju metu yra vienas iš klausimų, kuris temdo valdančiųjų ir prezidento santykius. Nepaisant raginimų atstovavimo EVT atsakomybe dalintis su premjere, prezidentas apie bet kokius pokyčius šiuo klausimu nenori ir nemato pagrindo kalbėti.
Įtarimų sukėlė tai, ką konservatoriai pavadino konstitucinių galių ERK grąžinimu
Penkiems konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujamo Europos reikalų komiteto nariams įtarimų sukėlė pastarąją savaitę ERK priimtas sprendimas, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, tačiau teiks ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
Tokia korekcija priimta po ERK prašymu Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtos pažymos, kurioje, konservatorių manymu, teigiama, kad jau dabar valdančiųjų rankose yra visi instrumentai neleisti vien tik prezidentui G. Nausėdai Europos Vadovų Taryboje atstovauti Lietuvai.
Taigi, nors kai kurie konservatoriai tokį ERK sprendimą traktavo kaip konstitucinių galių ERK grąžinimą, opozicijai priklausantys parlamentarai tvirtina, kad šis sprendimas ne tik neteisėtas, tačiau priimtas gudraujant ir sąmoningai vengiant diskusijų.
Įžvelgia klastą: teigia, kad apie sprendimą komiteto vardu sužinojo iš žiniasklaidos
Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dedikuotame prašyme Europos reikalų komitetui priklausantys opozicijos parlamentarai rašo, kad kovo 24 d. vykusiame bendrame uždarame ERK ir URK posėdyje buvo apsvarstyti du klausimai: anksčiau vykusi ministro ataskaita apie ES Bendrųjų reikalų tarybos vaizdo konferenciją bei Lietuvos pozicijų pristatymas prieš kovo 25-26 d. vyksiančią EVT. Kaip rašte teigia parlamentarai, komitetų posėdyje abiem klausimams buvo pritarta bendru sutarimu.
Tačiau Seimo nariai aiškina nustebę žiniasklaidoje pamatę informaciją, kad tame pačiame posėdyje nuspręsta, jog ERK imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, tačiau teiks ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai.
„Bendro ERK ir URK posėdžio dalyviai nebuvo informuoti, kad kažkoks sprendimas dėl komitetų kompetencijos išplėtimo ir naujos praktikos yra priimtas (...). Apie siūlomą sprendimą nebuvo galima suprasti ir iš skelbiamos posėdžio darbotvarkės“, – rašoma kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Parlamentarai teigia, kad susipažinus su ERK ir URK pirmininkų pasirašytu protokolu, galima matyti, jog jame užfiksuoti ne tik anksčiau minėti du komitetų bendri sprendimai, kurie ir buvo numatyti darbotvarkėje, tačiau ir dar vienas sprendimas – atsižvelgiant į kovo 24-25 d. EVT darbotvarkę, rekomenduoti Vyriausybei, kad ši numatytų, jog komitetuose patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas.
„Nesuprantama, kaip galėjo atsirasti ir komitetų posėdžio protokole būti įrašytas sprendimas
„bendru sutarimu“, jei pirmininkaujantys posėdžiui to net neformulavo kaip atskiro klausimo, nesudarė galimybių deramai pasiruošti (pagal iš anksto dalyvausiantiems žinomą darbotvarkę), apsvarstyti (komitetų narių diskusija dėl šio klausimo nepavyko) ir atskirai balsuoti“, – rašo opozicinėms partijoms priklausantys Seimo nariai.
ERK priklausančių parlamentarų supratimu, tokių klausimų komitetas ne tik neturi kompetencijų spręsti, tačiau, pasak jų, kyla ir klausimas, ar nebuvo pažeistos Seimo narių teisės.
„Turime pagrindo manyti, kad tai gali būti ydingas įprastos komitetų darbo organizavimo arba protokolavimo praktikos nesilaikymas, numatytų komitetų sprendimų priėmimo procedūrų ir Seimo narių teisių dalyvauti priimant sprendimus esminis pažeidimas“, – teigiama dokumente.
„Prašome Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ištirti ir įvertinti, ar apskritai iš tiesų buvo priimtas, o jei taip – ar tinkamai buvo priimtas ir protokoluotas sprendimas“, – apibendrina kreipimąsi jį pasirašę parlamentarai: socialdemokratas Gintautas Paluckas, „valstiečių“ frakciją atstovaujantys Tomas Tomilinas, Lukas Savicas, Giedrius Surplys ir „darbietis“ Mindaugas Puidokas.
G. Paluckas: tapome konservatorių ir Prezidentūros kovos įkaitais
Socialdemokratas G. Paluckas piktinasi, kad konservatoriai į savo ir Prezidentūros kovas įtraukė ir opozicijai priklausančius ERK narius. Politikas sako, kad, jo manymu, visai neatsitiktinai ERK vadovybė labai aptakiai komiteto nariams aptarė atstovavimo EVT klausimą. Kadangi, pažymi G. Paluckas, šis klausimas yra jautrus, tiesiog privalu buvo jį nuodugniai komiteto rėmuose išdiskutuoti.
„Taip kartais jau nutinka komiteto posėdžiuose, kad kai kurie dalykai atsiranda protokoluose po posėdžio. Bet paprastai tai būna bendru sutarimu priimti ir jokių dviprasmybių nekeliantys dalykai. Kitaip tariant, tokie dalykai egzistuoja tol, kol nėra nesusipratimo. Šiuo atveju, manau, sąmoningai buvo pasistengta nesukelti diskusijos ir gražiai, tyliai per protokolo surašymą, šį klausimą išspręsti. Taip daryti negalima ypač jei matai, kad klausimas yra aštrus. Čia tas pats kas ylą maiše paslėpti“, – Eltai sakė G. Paluckas. Be to, akcentuoja politikas, kyla klausimų, ar apskritai komitetas galėjo tokį sprendimą priimti.
Socialdemokrato manymu, susiklosčiusi situacija ne tik kuria ydingą praktiką, tačiau ir kompromituoja patį Seimą.
„Situacija yra ypatingai prasta nes šis (atstovavimo EVT – ELTA) klausimas akivaizdžiai reikalauja arba įstatymų pataisų, arba Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Negalima tokiais procedūriniais žaidimais kompromituoti Seimo komiteto veiklos, nes Seimo komitetas, tiek mano įsitikinimu, tiek kolegų, kurie pasirašė, tikrai neturėjo įgaliojimų ir kompetencijų nustatyti delegacijų sudėčių ir delegacijų vadovo“, – aiškino G. Paluckas.
Jo teigimu, sprendimų logika, atvedusi iki to, kad ERK posėdyje nuspręsta, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, tačiau teiks ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai, rodo nuoseklų konservatorių interesų tenkinimą.
„Pats sau pasiruoši pažymą URM, pats sau komitete pavadovauji... Juk tai yra ta pati politinė jėga – konservatoriai. Ministras Landsbergis duoda iš URM pažymą, konservatorių narė ir ERK pirmininkė (Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – ELTA) „normaliai pravažiuoja“ ir galų gale ruošia kelią į EVT išsiųsti konservatorių paskirtą premjerę Šimonytę... Čia juk baltais siūlais viskas susiūta“, – piktinosi socialdemokratas, nevengdamas pripažinti, kad ERK sudėtyje esantys opozicinių jėgų atstovai tapo savotiškais įkaitais konservatorių ir Prezidentūros konflikte.
„Sakau nuoširdžiai – taip, paprotinė teisė (atstovaujant EVT – ELTA) turi baigtis, bet reikia sutarimo... Juk jei nori teisiškai aiškiau apibrėžti reikia arba įstatymo bei diskusijų arba Konstitucinio Teismo išaiškinimo... Negalima šitaip žaisti po kilimu ir padaryti visus kitus aplinkui įkaitais ir konflikto dalyviais“, – apibendrino politikas.
ERK pirmininkė kaltinimus neigia: nebuvo jokio prieštaravimo
Tuo tarpu ERK pirmininkė, konservatorių frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad opozicijos atstovų reiškiamas nepasitenkinimas yra nepagrįstas. Pasak jos, svarstant minėtą klausimą dėl EVT, nebuvo nei procedūrinių pažeidimų, o tuo labiau gudravimo komiteto vardu priimant sprendimą, kuris tiesiogiai siejasi su konservatorių gretose keliamu interesu, keisti atstovavimo EVT praktiką.
„Aš nežinau kas galėjo būti pažeista, nes aš (klausimą – ELTA) įgarsinau, paklausiau, ar nėra prieštaraujančių... Niekas nepasakė, kad tokių yra. Formuluotė, kokia buvo įgarsinta, tokia buvo ir suformuluota“, – Eltai sakė politikė.
Jos teigimu, nėra pagrindo net manyti, kad būtų sąmoningai bandyta komiteto posėdyje aptakiai pristatyti atstovavimo EVT klausimą. Tą, pasak jos, įrodo ir parlamentarų reakcijos ERK posėdyje, kurį, ko gero, turės dar kartą įvertinti Seimo etikos sargai.
„Reikėjo reaguoti, aš paklausiau, ar galima sutarti bendru sutarimu. Pauzė buvo pakankami ilga, aš mačiau kolegas linguojančius galvomis ekrane“, – sakė ji.
Be to, pažymėjo politikė, tuo momentu komiteto nariai jau buvo gavę ir URM parengtą pažymą, kurios pagrindu ir buvo priimtas sprendimas, prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai.
„Nebuvo jokio Seimo nario prieštaravimo. Keista man girdėti tokius kaltinimus“, – apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
