Atšilus orui nori keliauti, bet negali
Sergančių Covid-19 skaičius Kaune 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų jau pasiekė 261, o naujų susirgimo kreivė palaipsniui kyla aukštyn. Nors šalies vadovai kalba apie galimus karantino ribojimų atlaisvinimus, gali būti, kad tai tik liks kalbomis, jeigu susirgimų skaičius ims ženkliai didėti. Ką apie šias tendencijas galvoja kauniečiai klausėme gatvėse sutiktų praeivių.
„Dabar viskas priklauso nuo vakcinavimo tempų. Kuo greičiau pavyks paskiepyti senelius, rizikos grupes, mokytojus, policininkus, kitus darbuotojus ir bus pereita prie masinio skiepijimo, tuo visiems bus geriau. Nusibodo tie ribojimai ir karantinas, bet ką darysi – reikia laukti“, – sakė pusamžis IT specialistas.
Jis sakė, jog didžiausią nepatogumą jaučiantis dėl judėjimo suvaržymų. Atšilus orams norėtųsi su šeima nuvykti prie jūros, tačiau to padaryti dar neleidžiama.
„Nekaltinu valdžios, suprantu, kad tie ribojimai turi prasmę. Aš pats laukiu skiepo, galėčiau už jį ir sumokėti, pajamos tai leidžia. Todėl pikta, kai žmonės ima išdirbinėti, prisiskaito apie pakilusią temperatūrą, išsigąsta ir atsisako skiepo. Galėtų nepanaudotas vakcinas dalinti tiems, kas jų iš tiesų nori“, – svarstė programuotojas.
Pasigenda intensyvesnės informavimo kampanijos
„Manau, kad Lietuva turėtų daug ko pasimokyti iš Izraelio. Daug mano giminių ir draugų ten gyvena, tai šiek tiek pavydžiu, nes jie pagaliau gali lankytis baruose, restoranuose, susitikti su draugais ir džiaugtis gyvenimu. Vasarą ir vaikus pradės skiepyti, bet čia tik dėl to, kad vyriausybė nusipirko labai daug vakcinų, jų užtenka visiems norintiems“, – kalbėjo rezidentūroje studijuojanti kaunietė.
Medikė sakė laukianti ne tik kažkada prasidėti turėsiančios masinės gyventojų vakcinacijos, bet ir platesnės informacinės kampanijos. Anot jos, trūkstant objektyvios informacijos žmonės vis labiau linkę tikėti abejotinais informacijos šaltiniais.
„Pernelyg bijoma šalutinių poveikių, čia apie „Astra Zeneca“ kalbu. Nelabai suprantu logikos, jeigu žmogus parą pakarščiuos, blogai jausis, kas dėl to jam nutiks? Ar geriau visai nesiskiepyti ir susirgus be sąmonės gulėti „covidinėje“ reanimacijoje su prijungtu plaučių ventiliavimo aparatu? Sunkiai suvokiamas pasirinkimas“, – sakė kaunietė.
Senoliai pasiskiepijo, bet jų bičiulius baugina komplikacijos
Apie tai, kad po skiepo būta ne itin malonių pojūčių, sakė sutikta garbaus amžiaus kauniečių pora.
„Kai mus paskiepijo, žmonai viskas gerai buvo, o mane pykino, jaučiau silpnumą, temperatūra pakilusi buvo. Dabar laukiame antro skiepo, tai bus visai ramu“, – sakė senjoras.
Kaip šalutiniai poveikiai, apie kuriuos vis plačiau kalbama, gali įtakoti pačius vakcinacijos mastus? Į šį klausimą senolis atsakė remdamasis asmenine patirtimi. Pasak kauniečio, jo pažįstamų tarpe esama tokių, kurie iš principo atsisako skiepo.
„Žmonės bijo numirti. Jiems tas pats, ar nuo „koronos“, ar nuo skiepo mirs. Todėl ir nenori skiepytis, dar pagyventi nori. Vaikai įkalbinėja, bet anie vis tiek laikosi savo. Giminaitis man irgi sakė, kad po skiepo kojas pakratysiu, bet dar esu gyvas ir noriu pagyventi“, – kalbėjo senolis.
Jo žmona sakė pažįstanti ne vieną skeptikę, bandžiusi perkalbėti, bet suprato, jog tai padaryti – labai sunku.
„Tai asmeninis žmogaus reikalas. Bet reikia naudotis tuo, kad iš viso pakviečia skiepytis. Jeigu atsisakysi ir kažko lauksi, taip gali ir nieko jau nebesulaukti“, – kalbėjo senolė.
Tikina nenorintis tapti „bandos dalimi“
„Mąstau savo galva ir manęs niekas neprivers skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis. Čia juk masinė isterija dabar vyksta, ar jūs to patys nesuprantate, esate viso šito cirko dalis“, – sakė pusamžis kaunietis.
Vyras minėjo sveikai gyvenantis, sportuojantis, todėl jo organizmas turėtų pats kovoti su Covid-19. Taip pat sakė turintis pakankamai informacijos apie „farmacininkų mafiją“, jų siekius pasipelnyti iš esą dirbtinai sukeliamų kritinių situacijų.
„Dabar aiškina, kad tos vakcinos yra saugios. O kas gali pasakyti, koks bus jų poveikis po ilgesnio laiko, kelerių metų ar daugiau. Žmones paverčia bandomaisiais triušiais, dar nori visus kaip gyvulius suregistruoti, paskiepytiems išduoti specialius numerius, „žaliuosius pasus“. Kodėl aš turėčiau sutikti, kad su manimi būtų atliekami eksperimentai?“, – sakė kaunietis bei pabrėžė esantis ne „antivakseris“, tiesiog nenorintis tapti bandos dalimi, vyriausybės įvestus ribojimus vadino „valdančiųjų kova prieš tautą“.
Laukia informacijos apie vaikų mokymąsi
Nors pradinių klasių mokiniai Kaune jau mokosi kontaktiniu būdu, kas leidžia jų tėvams, o tiksliau vienam jų grįžti į darbinę veiklą, kiek tęsis ši situacija – niekas nežino.
„Savo sūnų jau vedu į mokyklą, galiu daugiau laiko skirti darbui. Kas turi pradinukų vaikų, turėtų suprasti, kad nuotolinis mokymas – nėra toks jau paprastas užsiėmimas ir tėvams. Dabar kalbama apie masinį vaikų testavimą, nes neaišku, kokia padėtis bus po Velykų, kai pasibaigs mokinių atostogos“, – sakė jauna kaunietė.
Moteris sakė nematanti nieko blogo tame, jeigu atlikti kassavaitinį testą reikėtų ne tik sūnui, bet ir kitiems šeimos nariams, tačiau ją neramina vis stiprėjantys raginimai atsisakyti testavimo.
„Tėvų grupėje socialiniame tinkle jau kelios mamos praėjo agitaciją prieš nuolatinį testavimą. Nelabai suprantu, ko ten bijoma. Kol kas informacijos daug nėra, tai lieka neaišku, kas bus, jeigu bent kelių mokinių tėvai neleis savo vaikų testuoti. Ar nenutiks taip, kad tada visa klasė vėl turės grįžti prie nuotolinio mokymosi, ar dalis mokysis klasėje, dalis – nuotoliniu būdu“, – svarstė pašnekovė.
Moteris sakė informacijos iš mokyklos vadovybės dar nėra gavusi, panašūs klausimai aktualūs ne tik jai vienai, bet ir daugeliui tėvų. Pašnekovė vylėsi, kad artimiausiu metu bus pateikta daugiau oficialios informacijos.
