„Visų pirma, norėčiau priminti vakcinavimo logiką, nes apie prioritetines grupes klausia ne vienas žmogus. Jau trys mėnesiai kaip vyksta vakcinacija ir gali užsimiršti. Visų pirma, kiekviena šalis, priklausomai nuo sergamumo, pradėdavo arba nuo kažkokių amžiaus grupių, arba nuo sveikatos apsaugos sistemos žmonių. Mūsų sveikatos apsaugos bendruomenės buvo pradėtos vakcinuoti gruodžio 27 ir noriu pasidžiaugti, kad mes esame vakcinavę kritinę masę šios bendruomenės, tai puikus rezultatais.
Jeigu gruodžio ir sausio mėnesiais mes turėjome tūkstančius sergančių šios sistemos darbuotojų, tai dabar rezultatas yra puikus. Vėliau buvo vakcinuojamos socialinės globos namų gyventojai, darbuotojai, įvairių rizikos grupių žmonės. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame amžiaus grupėms, atitinkamai ir kitų ligų bei švietimo sistemos darbuotojams. O toliau jau turėtų eiti didesnės grupės, kur yra daug kontaktinio darbo“, – sako ministras.
Sunku pasiekti senjorus
Visai neseniai prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pasakė, kad vyresnių nei aštuoniasdešimt metų senjorų skiepijimą reikia gertinti dramatiškai.
„ Lietuvoje tos amžiaus grupės buvo pradėtos vakcinuoti tik vasario antroje pusėje ir dabar jis yra tęsiamas. Matyt, dar reiks kelių savaičių, kad pasiektume geresnį rezultatą, šiuo metu tose grupėse jis dar nesiekia penkiasdešimties procentų“, – sako ministras.
Paklausus, kodėl vyresnius žmones pasiekti sunkiau, ministras paminėjo porą priežasčių, tačiau, anot jo, net jeigu žmonės anksčiau nenorėjo, o dabar priėmė sprendimą skiepytis, jie tikrai vis dar gali tai padaryti.
„Visų pirma, mes suteikiame savivaldybėms tam tikro lankstumo būtent jau gerą savaitę, nes tai, kad pakankamai sudėtinga susisiekti su kai kuriomis amžiaus grupėmis, tai tokiu būdu sustodavo kitų prioritetinių grupių vakcinavimas. Šiuo atveju savivaldybės stengiasi, o kai tik bus pasiekti tie žmonės, nepaisant to, kad jau bus vakcinuojamos ir kitos amžiaus grupės, tie žmonės nebus palikti likimo valioje, kai tik priims sprendimą vakcinuotis, tai ir bus galima tai padaryti. Kita priežastis, kodėl žmonės nenorėdavo vakcinuotis, tai būtent Astrazenecos vakcina – šias taisykles pakeitėme ir dabar galima rinktis vakcinas, manome, kad tokiu būdu padaugės norinčių vakcinuotis“, – sako A. Dulkys.
Kaip vyks masinė registracija
Paklausus, ką daryti žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, kur jiems reikia kreiptis, ministras tikino, kad pirmiausia reikia prašyti pagalbos pas savo gydytoją.
„Dėl masinės registracijos šiuo metu dar dirbama, nes dabartiniai pajėgumai tokios galimybės nesudaro, kad vienu metu bet kuris pilietis galėtų registruotis. Prie šio klausimo dar yra dirbama, tam sudaryta speciali žmonių grupė, kuri kartu su Registrų centru dirba ties tuo, o atsakant į jūsų klausimą, tai jeigu nesinori laukti, reikia kreiptis į savo gydytoją ir tikrai jis suteiks informacijos ir padės užsiregistruoti“, – sako A. Dulkys.
„Masinė vakcinacija šiuo metu yra vykdoma tik tokiose šalyse kaip Izraelyje, kurie turi daug vakcinų ir gali tai daryti, todėl tokios Bado žaidynės ten ir nevyksta, o atvirkščiai – yra etapas, kai reikia ieškoti žmonių, kurie norėtų vakcinuotis, o tose šalyse, kur vakcinų skaičius yra ribotas, būtent ir yra sudaromos prioritetinės grupės, kurios buvo pagrįstos logika, kad visų pirma turėjo būti išsaugota sveikatos apsaugos sistema, tada kitas žingsnis tos grupės, kur didžiausias mirtingumas, ir trečias etapas – tos grupės, kurios aktyviai dalyvauja kontaktų kūrime. Tada, kai turėsime didesnius vakcinų kiekius, galėsime organizuoti masinius registravimus. Net ir masinės vakcinacijos etapuose kitose šalyse yra svarstoma, kad gal reikėtų pagal tam tikrą amžiaus grupę, nes jeigu visi šalies gyventojai tą pačią valandą susijungs registruotis, tai bet kokia sistema sulūš“, – sako pašnekovas.
Paklausus, ar nebus tokios situacijos, kad suveiks principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“, ministras tikino, kad masinis registravimas turės taisykles.
„Stengsimės įvesti registravimo taisykes, kad nebūtų to principo, nes ir dabar tose prioritetinėse grupėse mes kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių. Ta masinė registracija turės atitinkamas taisykles.“
Paklausus, kokių pokyčių galime tikėtis po Velykų, ministras laidoje tikino, kad viską nulems situacija.
„Vyriausybė po švenčių rinksis ir žiūrėsime į skaičius. Jeigu vaizdingai, tai aš norėčiau pasakyti, kad viską parodys, kaip pasiseks čia dabar tam tikros lenktynės. Jeigu taip galima vaizdingai pasakyti, šiuo metu prie starto linijos stovi keturi bėgikai. Vieno vardas vakcinavimas, kito testavimas, kito sergamumas ir ketvirto viruso mutacijos. Jeigu pirmieji prie finišo linijos atbėgs vakcinavimas ir testavimas, reiškia mes galėsime kalbėti apie vienus dalykus, jeigu kiti veiksniai aplenks, tada situacija bus kitokia“, – sako ministras.
Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, šalyje bent viena vakcinos doze paskiepyta 349,6 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – 165,7 tūkst.
