Nei vaikai mokosi, nei gali dirbti

Moters teigimu, kai Vilniaus savivaldybė išbandė pilotinį projektą, kuriuo pradinukai gali būti išleidžiami į mokyklas, džiaugėsi ir plojo katučių, mat visi trys jų pradinukai, išgirdę tą miglotą pažadą, jau ir kuprines susidėjo, uniformas išsilygino, net ir testų nebebijojo.

„Kai Vyriausybė patvirtino kaupinių metodą, sakėme valio, dar šiek tiek palauksime, pasitestuosime (atleiskite, netikiu, kad testai sužalos mano vaiką, kad jam į nosį kas nors įkiš 5G arba sučipuos...) ir po 3 mėnesių pertraukos – pirmyn į mokyklą lopyti mokslo spragų ir vystyti tų įgūdžių, kurių už ekrano niekaip neišvystysi.

Deja, visi pasidžiaugė smarkiai per anksti, nes pasirodo praktikoje nuostabus ir inovatyvus kaupinių metodas yra absoliučiai neįgyvendinamas. Kaip toje pasakoje apie Eglę – kol geležinių kurpaičių nesunešiosi, tol į Žemę negrįši. Taigi kokias kurpaites sunešioti Vyriausybė (ir savivaldybės) numatė Vilniaus ir kitų juodųjų savivaldybių pradinukams ir jų tėvams? “, – retoriškai klausė ji.

Asociatyvioji nuotr.
Foto: Shutterstock

Anot pradinukų mamos, pirmas žingsnis, norint grįžti, reikia, kad to norėtų ir iniciatyvą rodytų mokyklos administracija I, deja, ne visų mokyklų administracijos to nori.

„Daug vargo, nuotolinis mokslas juk kažkaip vyksta, algos gaunamos. Be to, prasideda daržų sezonas soduose, tad tas nuotolinis darbas juk toks patogus. Na, tarkime, jums pasisekė, ir mokyklos vadovybė supranta nuotolinio ugdymo žalą ir būtinybę vaikams kuo greičiau grįžti prie kontaktinio mokymo. Kitas išbandymas – mokyklos tėvų apklausa. Už grįžimą turi nubalsuoti bent jau 70-80 proc. tėvų.

Suprantama tėvų baimė, kad testai negarantuoja absoliutaus saugumo, ypač jei patys vaikai yra rizikos grupėje ar yra gyvenama kartu su rizikos grupės asmenimis. Vis dėlto į neviltį varo tokie tėvelių pareiškimai, kaip kad „neleisiu žaloti vaiko nosytės“, „tingėsiu vaiką į mokyklą vežioti“, „mano vyras bijo testuotis“, „man ir taip gerai“ ir pan. Na, jei jau ir čia pasisekė, tai turbūt džiaugiatės ir vėl kupini vilties surandate spintoje apdulkėjusias vaikų uniformas.“

Tačiau, tęsia ji, net ir perėjus pirmuosius etapus, tenka atsimušti į trečiąją kliūtį, mat užsimojus kaupinių metodu testuoti pradinukus ir jų šeimas (pirmąjį kartą prieš einant į mokyklą), paaiškėjo, kad trūksta pajėgumų.

„Štai Vilniaus savivaldybė nekantraujantiems, rašantiems ir jiems ramybės neduodantiems tėveliams pasakė: yra 100 laukiančių mokyklų, per savaitę galime išleisti tik 4, nes nespėjam parengti, ištestuoti, neturim pajėgumų, dienomis naktimis dirbame. Suprantu ir užjaučiu – be jokios ironijos. Ten juk irgi žmonės dirba.

Vis dėlto, nors tai absoliučiai neįtikėtina, bet pasiėmus elementarų skaičiuotuvą tokiam mokinukų grąžinimui į mokyklas prireiks... 25 savaičių. 25 savaičių! Priminsiu, kad metai turi 52 savaites – tad jei turėsime nelaimės atsidurti sąrašo gale, į mokyklą šiemet tikrai negrįšime. O po atostogų – vėl viskas iš naujo? Nuo rugsėjo pradės testuotis pirmosios mokyklos, o paskutinės saugios ir išsitestavusios grįš sausio pabaigoje?“

Įžvelgė nelygybę

Ji klausė, ar kas nors paskaičiavo kaupinių metodo realius terminus, apimtis, įvertino sukuriamą nelygybę ir nevienodas galimybes Lietuvos vaikams ir jų tėvams.

„Štai vieni pradinukai jau 5 savaites eina į mokyklą, mokosi, pažįsta pasaulį, daro projektus ir dirba grupėse, net šventes švenčia ir baseiną planuoja lankyti, o kiti ir toliau gadinasi akis, lenkia nugarą prie kompiuterio ir kasdien vis sunkiau motyvuojasi mokslui. Jų tėvai ir toliau dirba mokytojais, prižiūrėtojais, virėjais ir psichologais.

Šalia visų savo darbų arba yra priversti jau net tris mėnesius būti biuletenyje. Kodėl visų mokesčių mokėtojų pinigais yra testuojamos tik tam tikros išrinktosios mokyklos? Ar normalaus, kokybiško mokslo savo vaikams turime laukti kaip dešros sovietiniais laikais?“

Moteris sako, kad Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija (ŠMSM) skelbė, kad į mokyklas sugrįžo 63 tūkst. iš 117 tūkst. pradinukų, tačiau, jos teigimu, likusi pusė Lietuvos pradinukų ir jų šeimų yra priversti dalyvauti loterijoje – ką ir kada savivaldybės pasirinks ir išleis į mokyklą.

„Ar savivaldybė, Vyriausybė ir gerovės valstybę žadėjęs Prezidentas kalba apie testavimo pajėgumų didinimą arba kitus būdus vaikams grįžti į mokyklas, jei jau matome, kad šis būdas sunkiai stumiasi į priekį? Ne, kol kas nieko nesigirdi. Dabar dėmesio centre – imuniteto pasai, vakcinos, M.A.M.A. apdovanojimai.

Apsimetame, kad metodas genialus, bet ar jūsų mokykla yra tarp tų laimingųjų ir išrinktųjų, kurios grįš? Pasirodo, yra mistinė mokyklų eilė. Ar ji paskelbta viešai? Ar kas nors žino kriterijus, kaip tokios eilės sudarinėjamos? Ne, baikit tik. O kam to reikia? Tėveliai juk turi kantrybės, supratingumo ir sveikatos, užteks ir biurokratinio atsirašinėjimo!“

Ji teigia, kad teturi vieną prašymą, nors ir nėra iki galo įtikinta testavimo būtinumu, mat to nedaroma su darželinukais, bet jei testavimas yra būtinas, tuomet Vyriausybė/savivaldybė privalo galvoti apie sprendimą, kuris tiktų visiems ir nepaliktų vaikų atskirtyje bei negadintų ir taip prasto švietimo rodiklių progreso.

„O dar svarbiau – likus prie ekranų – nežalotų vaikų, tėvų ir darbui atsidavusių mokytojų fizinės ir psichologinės sveikatos. Testavimui turi būti skiriama pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių, kad visiems vaikams būtų sudarytos lygios galimybės mokytis, kurias taip akcentavo Vyriausybė savo programoje.

Galų gale virusas nepasitrauks taip greitai, turime jau dabar galvoti ir apie rudenį, ir ne tik apie pradinukus, bet ir vyresnius vaikus. Na, nebent švietimas visgi nėra mūsų prioritetas. Tiesa, Vyriausybė žadėjo kirpyklas atidaryti kartu su mokyklomis pradinukams. Tik pasakysiu, kad kirptis jau buvau du kartus, dariausi manikiūrą ir pedikiūrą, o vat vaikai, kaip sėdi prie zoomo ir jūtūbo, taip ir sėdi“, – ironizavo pradinukų mama.

Procesas negali judėti greitai

„Delfi“ sostinės savivaldybė komentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės jai suteiktą diskrecijos teisę parinkti ugdymo įstaigas, kurios ugdymą vykdys kontaktiniu (mišriu) būdu ir siekdama išsiaiškinti, kiek yra Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, norinčių grįžti į kontaktinį ugdymą pagal pradinio ugdymo programą ir sutinkančių periodiškai atlikti mokinių namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinį tyrimą kaupinių metodu ir užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, inicijavo apklausą, siekiant įvertinti mokyklų situaciją ir tinkamą pasiruošimą.

Taip pat informavo, kad prieš teikiant duomenis mokyklos turėjo aptarti šį klausimą su mokyklos bendruomene ir įvertinti mokyklos pajėgumus (klasių išdėstymą, judėjimo srautus, maitinimą, tėvų pasiryžimą, darbuotojų įsitraukimą ir pan.) ir nurodė, kad grįžti į kontaktinį ugdymą su periodiniu testavimu pareiškė norą beveik 80 procentų pradinio ugdymo klases turinčių įstaigų.

Foto: Shutterstock

Administracijos vyriausiosios patarėja Alinos Kovalevskaja pridūrė, kad verta pažymėti, jog visos norinčios grįžti į kontaktinį ugdymą įstaigos yra žinomos ir įtrauktos į sąrašą.

„Tačiau, kol kas dėl nacionalinės registravimo testuotis sistemos atnaujinimo darbų bei Savivaldybės turimų ribotų pajėgumų ir didelio kiekio techninio darbo, kas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, šis procesas negali judėti taip greitai, kaip mums visiems norisi. Todėl kas savaitę galime atverti tik po kelias mokyklas.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, pirmiausiai atveriama po kelias mokyklas, kurių didelė bendruomenės dauguma išreiškė norą grįžti į kontaktinį ugdymą ir kuriose dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai arba mobiliosios komandos specialistai.“

Pasak jos, savivaldybės noras yra atverti visas mokyklas, todėl tikimasi, kad artimiausiu metu situacija pagerės ir grįžti į kontaktinį ugdymą galės kuo daugiau ugdymo įstaigų.

„Eilės tvarka, pagal mokinių skaičių, sutikusių grįžti į kontaktinį ugdymą procentinę dalį, su mokyklomis kiekvieną savaitę vyksta susitikimai, kurių metu yra aptariama detali grįžimo į mokyklas eiga ir procesai. Apie visus priimtus sprendimus dėl kontaktinio mokymo ar pasikeitusią situaciją, nedelsiant informuojama ugdymo įstaigos administracija.“