Anot teismo, nustatyta, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo valstybinės kalbos taisyklių ir santuokos
sudarymo įraše palikti jai vyro pavardę, kuri neatitinka ištekėjusių moterų pavardžių darybos taisyklių.
Šiuo sprendimu Klaipėdos apygardos teismas panaikino ankstesnę priešingą sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo nutartį.
Į teismą moteris kreipėsi su prašymu panaikinti civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą į santuokos sudarymo įrašą neįrašyti vyro pavardės su vyriška galūne -as. Lietuvė teigė, kad santuoką sudarė užsienio valstybėje ir ten mergautinę pavardę pakeitė į vyro pavardę, tokia jos pavardė užfiksuota ir užsienio valstybės santuokos liudijime.
Klaipėdos apylinkės teismas anksčiau buvo priėmęs moteriai palankų sprendimą ir įpareigojęs civilinės metrikacijos skyrių įrašyti tokią moters pavardę, kokios ji norėjo. Nutartyje tuomet nurodyta, kad atsisakymas įrašyti pavardę sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą ir asmens teisę į pavardę.
Tuo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, moters tikslas pasikeisti pavardę vyriška galūne turi būti įvertintas valstybės siekio išsaugoti savo kultūrinį ir kalbinį išskirtinumą kontekste.
„Teismas išaiškino, kad pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą, o sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi vadovaujantis lietuvių kalbos ir gramatikos taisyklėmis, nacionaliniais teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką (t. y. sulietuvinant)“ , – rašoma teismo pranešime.
Taip pat nurodoma, kad byloje buvo remtasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, jog moters pavardė iš vyro pavardės gali būti sudaroma su priesaga -ienė arba su galūne -ė, o moters pavardės forma su galūne -as prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisyklėms.
„Ištyrus bylos medžiagą, konstatuota, kad pareiškėja neįrodė, jog atsisakymas įregistruoti pavardę vyriška galūne sukelia jai ar jos šeimos nariams nepatogumus gyvenimo privatumo kontekste, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie pavardės keitimo užsienio valstybėje užbaigimo procedūras“ , – pažymima pranešime.
Pasak teismo, byloje, remiantis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos
Teisingumo Teismo praktika, buvo siekiama užtikrinti tiek pareiškėjos, tiek valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos interesus.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.