Klausimų daugiau nei atsakymų – taip po Sveikatos reikalų komiteto posėdžio kalbėjo Delfi.lt kalbinti parlamentarai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad šiuo metu reikėtų lankstesnių sprendimų, nes „vakcina šaldytuve imuniteto niekam nesukurs“.
Sprendimai dėl žaliojo paso – vėluojantys
Ministerijos kanclerės J. Grebenkovienės teigimu, SAM kuria vadinamąjį žaliąjį pažymėjimą, kuris apimtų tris aspektus – skiepijimąsi, persirgimą ir tyrimų rezultatus. Kaip ji paaiškino, sertifikatas remsis minimaliu duomenų rinkiniu, kuris bus vienodas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse – unikaliu dokumento numeriu ir pasitikėjimo tinklu, užtikrinančiu pažymėjimo autentiškumą.
„Iki balandžio mėnesio pabaigos ketiname realizuoti nacionalinį skiepijimo pažymėjimą – pažymėjimą apie vakcinaciją be validavimo“, – posėdžio metu aiškino ji.
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė akcentavo, kad apie šį pažymėjimą šiuo metu reikėtų ne diskutuoti, bet jis jau turėtų būti realizuotas.
„Buvo aptartas skaitmeninis žaliasis pažymėjimas. Mano galva, jis aptariamas tik todėl, kad tai yra ES sprendimas. Tačiau šalies viduje sprendimo dėl skaitmeninio pažymėjimo atitikmens nesigirdi. Nerimą kelia, kad kalbama apie ateitį, kai atrodo, kad dabar jau turėtų būti vykdomi veiksmai“, – Delfi.lt sakė ji.
Jai antrino ir buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
„Ministerijos atstovai aiškina, kad laukia, kol susiderins ES lygiu. Mano supratimu, tai yra beviltiškas laukimas. Bet aš minėjau ir pavyzdį – Vokietija yra federacinė valstybė, kiekviena žemė turi savo elektronines sveikatos sistemas, jiems ir iki koronaviruso buvo sudėtinga ką nors susiderinti. Tai kam mums laukti, jeigu mes turime savo sistemą, kuri yra funkcionuojanti. Tai demotyvuoja žmones. Žmonės klausia, ar pasiskiepiję jie galės daryti kažką daugiau, tai ne, jie negalės“, – po posėdžio teigė jis.
Anot Mišrios Seimo narių grupes atstovo Remigijaus Žemaitaičio, žaliojo paso nebuvimas labai nepalankiai veikia Lietuvos verslus.
„Šokiruojantis dalykas yra susijęs su žaliuoju pasu. Panašu, kad Lietuva yra kažkur, kur kokia nors Šiaurės Afrikos šalis, kad Vyriausybė net nesugeba sukurti sveikatos paso, kad žmonės galėtų kažkur judėti. Juo labiau, kad mes turim esveikatą, kur yra visa informacija apie skiepus ar testus. Didžioji dalis lietuvių naudojasi išmaniaisiais telefonais, QR kodus visi turi, ypatingai jaunimas, kuris galėtų keliauti. Pasirodo, ministerija net nesvarsto ir net nepradėjo nieko daryti, kad būtų sukurtas sveikatos pasas, yra laukiama, ką nuspręs Europos Komisija.
Šiandien mes turime problemą su judėjimu šalies viduje. Turint sveikatos pasą, į kurortines savivaldybes, šiandien patiriančias milžiniškus nuostolius, žmonės galėtų sėkmingai važiuoti, reabilituotis. Protu nesuvokiami dalykai. Šeimos gydytojai galėtų efektyviai siųsti ir regionuose, kurortinėse savivaldybėse užkurtume verslą“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Politikas pateikė ir savo šeimos pavyzdį. R. Žemaitaitis pasakojo, kad koronavirusu persirgę ir dėl priklausymo prioritetinei grupei skiepą jau gavę jo tėvai negali vykti ilsėtis į Lietuvos sanatorijas, todėl savo pinigus yra priversti leisti užsienyje. Tokių žmonių, anot jo, Lietuvoje yra apie 80 tūkst.
Klausimų – daugiau nei atsakymų
Kaip Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu aiškino SAM vadovas A. Dulkys, šiuo metu pandemijos valdymas susiduria ir su žmogiškųjų išteklių problema.
„Iššūkis yra tai, kad tiek testavime, tiek vakcinacijoje yra įtraukta ta pati bendruomenė, yra tie patys žmogiškieji ištekliai“, – patikino jis.
Valstietis A. Veryga pripažino, kad į kai kuriuos svarbius klausimus, susijusius su vakcinacijos eiga ir žmogiškųjų išteklių organizavimu, atsakymų posėdžio metu jis taip ir nesulaukė.
„Viena yra dėl vakcinacijos vietų plėtros. Uždaviau klausimą dėl skiepijimo vaistinėse, kanclerės atsakymas man buvo visai neaiškus – kažką, kažkur derina, kiek skiepija pasakyti negali ir neaišku, kada galės. Seimas vertėsi per galvą, ankstindamas net ir įstatymo įsigaliojimo terminus (dėl skiepijimo vaistinėse – aut.past.).
Priekaištus šiandien girdime ir dėl skiepijimo įkainių, ir dėl to, kad medikai pervargę, nes jiems reikia ir testuoti, ir skiepyti. Dėl to vaistinėms ir buvo sudaroma tokia galimybė, keista, kad į tą yra taip nerimtai žiūrima.
Kitas dalykas, kuris ne tik man nerimą kelia, yra artėjantis balandis, kai atkeliaus labai daug vakcinų. Tai reiškia, kad mes artėjame prie to momento, kada pasiūla viršys paklausą. Dabar mes turime atvirkštinį variantą – norinčių pasiskiepyti yra daugiau nei gaunama vakcinų, nors ir tai nėra gerai susitvarkoma. Nesulaukiau atsakymo, ar Lietuva ruošiasi kažką daugiau pasiūlyti gyventojams, kurie yra vakcinuoti, yra persirgę arba turi kažkiek dienų ar dieną galiojantį testo atsakymą“, – detalizavo jis.
A. Veryga atkreipė dėmesį į tai, kad iš ministerijos posėdžio metu buvo išgirsta ir viena galbūt gera žinia. Tiesa, pasak parlamentaro, neaišku, kaip seksis ją įveiklinti.
„Buvo kalbama apie studentus, apie galimybę jiems skiepyti. Aišku, prieš tai jie patys turėtų būti paskiepyti, klausimas, ar jau yra tai padaryta. Bet vėlgi supraskime, kur tie studentai gali būti – jie turbūt gali būti tik ten, kur juos prižiūrės slaugytoja ar kitas medikas. Dėl tų pačių vaistinių sprendimo vėl nėra. Vaistinių tinklas yra platus.
Izraelis dėl skiepijimo organizavimo buvo pasitelkęs ir kariuomenę. Ne tam, kad prižiūrėtų tvarką ar kažką vaikytų, o tam, kad padėtų organizuoti patį procesą, valdyti srautus, nes medikai yra apkrauti kitais darbais. Šito mes negirdime. Paliekama savivaldybėms, o savivaldybių gebėjimai labai skiriasi. Kodėl nepasitelkti kariškių, aš nesuprantu.
Ministerija turėtų sudaryti galimybes lankstumui, reaguojant į situacijas. O to lankstumo yra bijomasi. Vakcina šaldytuve imuniteto niekam nesukurs“, – savo poziciją pateikė jis.
Laisvės partijos narė M. Danielė taip pat patvirtino, kad daugybė klausimų, kurie šiandien buvo iškelti posėdyje, nebuvo atsakyti. Seimo narė vylėsi, kad artimoje ateityje vėl turės posėdį ir atsakymai bus tikslinami.
„Situacija yra nerimą kelianti todėl, kad klausimų yra daugiau nei atsakymų ir po posėdžio kilo dar daugiau klausimų ir yra dar mažiau atsakymų. Labai svarbu, stebint situaciją ir visuomenės rekacijas, yra kalbėti dėl imuniteto paso. Nerimą kelia ministro pasisakymas, kad diskutuojama, kad tai yra ateities klausimas.
Mano galva, mes jau vėluojame porą mėnesių ir šiuo klausimu diskutuoti reikėjo vasarį, dabar jau reikia veiksmų. Štai matėme, kad jau ir renginys įvyko, kur žmonės patys sugalvojo, kad problemą galima spręsti testo būdu ir taip atidaryti renginių sektorių, barų sektorių ir kitus sektorius, kurie yra ant bankroto ribos“, – teigė M. Danielė.
Įkainiai ir žmogiškieji ištekliai
Ministro išsakyta pozicija dėl žmogiškųjų išteklių stokos, anot R. Žemaitaičio, akivaizdžiai matoma jau dabar. Ją liudija vakcinų likučiai.
„Susikaupusios vakcinos kiekiai parodo, kad žmogiškųjų išteklių šiandien jau trūksta, pajėgumų trūksta. Esminis dalykas yra, kad didžioji dalis gydymo įstaigų šiandien siunčia SMS žinutes su kvietimu skiepytis. 75-80 metų močiutei nusiuntus SMS žinutę, ji net neperskaitys. Mano rajone – Šilalėje – esame sutarę, kad šeimos gydytojai yra pasijungę į tą procesą, jie skambina savo pacientams ir kviečia atvykti skiepytis“, – kalbėjo jis.
Atsakymų, R. Žemaitaičio teigimu, šiuo metu stokoja ir klausimai, susiję su vakcinavimo įkainiais bei gydymo įstaigų finansavimu.
Posėdžio metu SAM kanclerė šį klausimą pakomentavo. „Yra numatytas įkainis už skiepo atlikimą, kuris yra apie 3 eurus. Atitinkamai šiuo metu yra suskaičiuota ir jau vyksta procesas, kai skiepijančioms įstaigoms greitu metu pervesime finansavimą už iki šiol atliktų trijų mėnesių skiepijimo apimtis – gruodį, sausį ir vasarį. Kitas finansavimas bus po kitų trijų mėnesių“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Tokia tvarka ir tokios kainos, R. Žemaitaičio pastebėjimu, netrukus nebeleis teikti jokių kitų būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų.
„Prasidėjus masinei vakcinacijai, vis daugiau žmonių galės skiepytis, nauji darbuotojai į gydymo įstaigas nebus priiminėjami, tai kitų paslaugų nebegalės suteikti. Kai prasidės masinė vakcinacija, didžioji dalis slaugytojų ir kito medicininio personalo bus nukreipta būtent į skiepijimą. Tai reiškia, kad kiti žmonės negaus tam tikros reikiamos paslaugos“, – sakė mišrios Seimo narių grupės atstovas.
A. Matulas: 80-85 proc. susitvarkoma
„Buvo padarytas išsamus SAM pranešimas apie vakcinavimo eigą, problemas, perspektyvas. Susidariau įspūdį, kad dirbama labai daug, darbai daromi, jokios patirties nėra, bet sakyčiau, kad 80-85 proc. susitvarko. Be abejo, buvo išsakyta daug pastabų, kad gal reiktų operatyviau reaguoti, operatyviau paskirstyti vakcinų likučius. Ministerija į pasiūlymus pažadėjo atsižvelgti.
Buvo kalbama apie tai, kad reikia kuo greičaiu eiti į masinį skiepijimą, nes nustatinėti kitas prioritetines grupes, nesupykdžius kitų žmonių, yra labai sudėtinga“, – taip po posėdžio kalbėjo komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas.
Politikas pripažino, kad žmogiškųjų išteklių ir vakcinų įkainių klausimai išties yra labai svarbūs bei reikšmingi.
„Tie patys žmonės dalyvauja testavime, tie patys dalyvauja ir vakcinacijoje. Labai svarbus yra teisingas atlygis už atliktą darbą, ypač savaitgaliais. Tai yra labai svarbu. Tas įkainis, kuris yra pasiūlytas dabar, yra ar 2,9 euro, ar planuojama lyg 3,2 euro už vieną skiepą, kai tuo tarpu už gripo vakciną buvo mokama 4,4 euro.
Akivaizdu, kad nedengia sąnaudų. Čia yra labai svarbu motyvuojant žmones. Problema čia yra, bet ministerija skaičiuoja“, – tikino A. Matulas, pabrėždamas, kad papildomos lėšos turėtų būti paimtos iš koronaviruso suvaldymui skirtų pinigų.
