Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Paulė Kuzmickienė laidoje „Faktai ir nuomonės“ sako, kad skiepo dar negavo, nes sausio mėnesį sirgo koronavirusu, tačiau politikų iniciatyvą skiepytis „AstraZeneca“ vakcina vertina palankiai, nes taip, anot jos, parodoma lyderystė.
„Ne, dar negavau skiepo, nes sausio mėnesį sirgau ir skubėjau užsiregistruoti skiepytis, bet mano šeimos gydytoja po antikūnų testo pasakė, kad visgi jų dar turiu pakankamai daug ir skiepo nereikėtų, tačiau jeigu neturėčiau antikūnų, būčiau skiepijusis, taip pat jeigu jų nebūtų pakankamai, tikrai būčiau prisidėjusi prie raginimų skiepytis ir žinutės, kad „AstraZeneca“ yra saugi ir gera vakcina“, – sako Seimo narė.
Anot jos, Seimo nariai, skiepydamiesi nuo koronaviruso, demonstravo lyderystę. Taip pat svarbu ir merų vaidmuo, nes regionuose žmonės yra linkę įsiklausyti į tai, ką sako ir daro jų lyderiai.
„Vertinu tai kaip lyderystės ženklą. Vis dėlto žiūrėkime į Vakarų valstybes, kur valstybių vadovai skiepydamiesi perdavė žinią savo žmonėms daryti tą patį. Man atrodo, kad ne tik Seimo narių, bet ir merų skiepijimasis yra labai geras tonas, nes būtent regionuose žmonės gerai pažįsta savo politinius lyderius ir į juos įsiklauso. Man atrodo, kad tai yra geras ir savalaikis žingsnis“, – pridūrė P. Kuzmickienė.
Dalį visuomenės gali paveikti neigiamai
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad dalis žmonių privilegiją skiepytis Seimo nariams ir kitiems lyderiams gali palaikyti galios demonstravimu.
„Aš džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje skiepijasi, bet prisipažinsiu: į šią istoriją ir paskutinių savaičių įvykius žiūriu kaip skaidrumo ir antikorupcijos specialistas. Man labai nesinorėtų, kad mūsų dėmesys, kalbant apie vakcinaciją, skiepų svarbą, virstų pokalbiu dėl dvigubų standartų. Nes dabar vis daugiau žmonių iš mano rato ir žiniasklaidos kalba, kad gali susidaryti įspūdis, jog tam tikros grupės pasinaudojo pažintimis, įtaka, galimybėmis įtikinti sprendimų priėmėjus, kad turi būti paskiepyti. O mes neturime aiškių žinių apie vadinamąją pokyčių teoriją, kaip visa tai padės patikėti visiems kitiems, kad skiepytis reikia.
Nemačiau jokios metodologijos, kuri leistų pasakyti, kad būtent taip ir vyks su didžiąja dauguma žmonių, aš kalbu ne vien tik apie Seimo narius. Pritariu, lyderiai turi rodyti pavyzdį, šiuo metu girdime, jog kitos visuomenės grupės jau yra skiepijamos, kai puikiai suprantame, kad didžioji dauguma vyresnio amžiaus žmonių skiepo vis dar laukia. Mes žinome, kaip visuomenė jautriai reaguoja į pokalbius apie korupciją, suprantame, kad nepotizmo įspūdis šalyje yra milžiniškas, žmonės kalba, jog galingieji turi ypatingą prieigą prie sprendimų priėmėjų“, – sako S. Muravjovas.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė mano, kad tam tikra prasme situacija dėl skirtingų nuomonių ir įsitikinimų yra neišvengiama, nes būtent tokia ir yra demokratija.
„Visuomenė yra labai didelė. Turbūt visada bus dalis žmonių, kurie manys, kad taip rodomas pavyzdys. Galbūt kiti galvos, kad taip kuriamas nepasitikėjimas. Tai ir yra demokratija. Visuomenė susideda iš daugybės skirtingų interesų grupių ir žmonių, kurių įsivaizdavimas skirtingas“, – sako viceministrė.
Paklausus, ar normalu, kad pirmumo teisę skiepytis turi Seimo nariai, o ne, pavyzdžiui, kasininkai ar kitų profesijų žmonės, viceministrė sako, kad praėjusi savaitė buvo sėkmingiausia, kalbant apie skiepijimą „AstraZenecos“ vakcina.
„Aš galiu labai paprastai pasakyti, kad iki šios dienos Lietuvoje yra panaudota beveik pusė milijono vakcinų dozių. Kalbant apie Seimo narius, merus, valstybės vadovus, kuriems – apie šimtas tų vakcinų dozių iš pusės milijono, tai nėra toks didelis mastas, kad turėtų didelę įtaką. Jeigu mes nebūtume skiepiję visų Seimo narių, vis tiek nebūtų užtekę vakcinos visiems policininkams, kasininkams ar senjorams. Po politikų pasiskiepijimo, kalbant apie tą pačią „AstraZenecą“, tai praėjusi savaitė buvo sėkmingiausia. Mes iš esmės beveik neturime „AstraZenecos“ likučių. Turime kažkiek, nes dalis „AstraZenecos“ atvažiavo penktadienį į skiepijimo centrus, bet iš esmės tai visgi parodo, kad politikų skiepijimasis paskatino daugelį žmonių tai padaryti ir nebijoti šios vakcinos.“
Kai kurios grupės aplenkia kitas eilėje
BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis tikina, kad pastarosiomis savaitėmis kyla klausimų, kodėl vienos grupės aplenkia kitas. Anot jo, kai dar turime ribotą vakcinų kiekį, labai svarbu aiškumas, kurį turėtų rodyti pati Sveikatos apsaugos ministerija.
„Klausimai visada yra gerai. Pirmiausia norėčiau sureaguoti į tai, ką išgirdau iš valdžios atstovų. Ponia Kuzmickienė sakė, kad yra kiek senstelėjęs požiūris manyti, jog politikus skiepyti būtų privilegija. Aš tiesiog priminsiu, kad prieš mėnesį tokio senstelėjusio požiūrio laikėsi ir premjerė, SAM ministras ir koalicijos partneriai, kurie sakė, kad stos į bendrą eilę. Suprantu, kad „AstraZenecos“ krizė daug ką pakeitė, bet, reaguojant į senstelėjusį požiūrį, valdžios viršūnėse įvyko pasikeitimas šiuo klausimu ir tai irgi kelia klausimą.
Antras aspektas, kuris irgi, spėčiau, pakeitė Seimo pozicijas, – Seimas nesugebėjo dirbti nuotoliniu būdu. Nuo lapkričio mėnesio buvo kalbama, kad Seimas dirbs nuotoliniu būdu, bet tai virto fiasko, tai virto atidėtais posėdžiais ir dėl to skiepijami ne tik Seimo nariai, bet ir kai kurie Seimo kanceliarijos darbuotojai. Turbūt tas aspektas yra svarbus, o apskritai SAM tikslas turėtų būti aiškiai įvardyti tikslus, kodėl tam tikros grupės išskiriamos kaip prioritetinės.
Žinoma, toks požiūris gali būti, nes politikai, merai, premjerė rodo pavyzdį ir viskas gerai, yra argumentų už ir prieš, bet, kalbant apie kitas grupes, kyla daugiau klausimų. Man atrodo, kad gruodžio ir sausio mėnesį buvo labai aišku, kodėl skiepijami medikai, – nes reikia apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, kodėl skiepijami sunkiai sergantys ar vyresni, – nes jų mirštamumas didžiausias, tačiau vėliau, kai prasidėjo profesijų skirstymas, klausimų ėmė kilti gerokai daugiau.“
Anot Seimo narės P. Kuzmickienės, dabartinė situacija rodo, kad politikų pavyzdys turėjo teigiamą įtaką.
„Visai teisingai pastebėta, kad sudarius prioritetinę eilę tikrai nebuvo nei valstybės vadovų, nei Seimo narių, bet kilus reputacijos problemai su „AstraZeneca“ ir pastebėjus, kad susidaro milžiniški kiekiai, buvo gerai sureaguota ir taip paskatinta visuomenė pasitikėti vakcina, ką ir pasakė viceministrė, jog praėjusios savaitės skiepijimas buvo sėkmingas ir likučiai sunaudoti.“
Kaip kuriama prioritetų eilė
Paklausus, ar tikrai motyvuota ir pagrįsta simbolinio teisingumo prasme skiepyti dėstytojus, kurie dirba nuotoliniu būdu, Seimo narė pritarė, kad pagrindinis artėjančių savaičių klausimas bus tas, kaip efektyviausiai panaudoti vakcinas.
„Dėl prioritetų eilės, kaip suprantu, ji atsiranda ekspertų grupei įvertinus, kam yra aktualiausia, bet man atrodo, kad dabar, gaudami tikrai labai didelius kiekius vakcinų, turėsime kalbėti ir galvoti, kaip efektyviau suskiepyti, o ne dėlioti prioritetus. Tikrai, matyt, į tai, ką pasakė Vaidotas, verta atkreipti dėmesį ir svarstyti, kaip greičiau paskiepyti žmones, kurie šiandien turi kontaktų ir patiria grėsmę užsikrėsti virusu.“
Pasiteiravus viceministrės, kaip sudaroma toji prioritetų eilė, politikė tikino, kad ji kuriama atsižvelgiant į du svarbiausius aspektus.
„Čia yra keli aspektai. Procesas naujas, ir mes visi mokomės jį organizuoti bei apie jį komunikuoti. Tikrai nesakome, kad viskas, ką darome, yra tobulai aišku ir suprantama, ar kad tie klausimai, kurie keliami, yra nepagrįsti. Prioritetų eilėje visuomenės grupės atsiranda remiantis dviem aspektais.
Yra vadinamosios mūsų vertinimo ir medicininės grupės, pavyzdžiui, medikai, slaugos namų darbuotojai, ten buvo daug protrūkių, vyresni žmonės, kuriems kovidas žymiai pavojingesnis, taip pat lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kuriems užsikrėtus koronavirusu pasekmės būtų gerokai sudėtingesnės, ir lygiai taip pat, kalbant apie šalies prioritetus, yra įtraukiamos ne dėl savo sveikatos būklės ar darbo specifikos, bet dėl to, kad tas grupes irgi labai svarbu paskiepyti, kad mes, kaip šalis, galėtume vieną ar kitą sritį atidaryti. Tas jau minėtas politikų skiepijimas yra labiau pavyzdinis, o kitas dalykas, kalbant apie švietimo bendruomenę, jeigu pamenate, – prieš gerą mėnesį buvo skiepijami visi pedagogai, kurie tuo metu dirbo kontaktiniu būdu, kad mes galėtume atnaujinti mokymo procesą.“
