Mitalas: niekam neleisdami veikti turėsime neprognozuojamų pasekmių
Laisvės partijos atstovas, vicepirmininkas Vytautas Mitalas laidoje „Iš esmės“ sako, kad reikia ieškoti būdų, kaip švelninti karantiną saugiai. Vienas iš tokių – itin intensyvus testavimas.
„Iš tikrųjų MAMOS apdovanojimai išsprogo daugybe skirtingų spalvų. Aš pats asmeniškai ne tiek daug tų žvaigždžių ir seku, negalėjau užkulisių pamatyti, bet didelė dalis visuomenės matė, ir man atrodo, kad pagrindinis moralas – karantinas, jo valdymo priemonės yra ne tik valdžios reikalas. Tai yra ir vadžios, ir visuomenės reikalas, o kai visuomenėje atsiranda grupių, kurios organizuoja renginį su vakarėliais, tai vaizdas labai nekoks. Man atrodo, kad raktas judėti toliau, atsakant į jūsų klausimą, yra vis dėlto rasti priemonių, kurios, kaip jau paaiškėjo, veikia.
Pavyzdžiui, tų kelių mokyklų atvėrimas su intensyviu testavimu parodė, kad švietimo įstaigos gali dirbti intensyviai testuojant, netgi tose zonose, kur yra gana didelis atvejų skaičius (dabar toks Vilniuje), jos gali sėkmingai dirbti, jei užtikrinamas intensyvus tos bendruomenės, tų moksleivių testavimas“, – sako pašnekovas.
Anot jo, panašia kryptimi galima būtų judėti ir turint omeny kultūrinius renginius.
„Kalbant apie švietimo sektorių, dėl kurio man skauda, galėtume žengti žingsnį toliau ir galėtume tas sėkmingas praktikas multiplikuoti, įtraukti daugiau švietimo įstaigų. Tai, man atrodo, visiškai aiški kryptis. Akivaizdu, kad iš švietimo turėsime pereiti ir į kultūrinę sritį. Žmonės po karantino nori tam tikrų renginių, įvykių, nori susiliesti su kultūra, nori eiti į galerijų renginius, tad yra kelias ten pritaikyti analogiškas didelio intensyvumo testavimo priemones ir tada kažkaip leisti atskiriems įvykiams vykti“, – tikina V. Mitalas.
Pašnekovas priduria, kad per lėtas ribojimų atlaisvinimas, turint omenyje dabartines žmonių nuotaikas ir nusiteikimą, gali turėti neprognozuojamų pasekmių.
„Manau, kad reikia judėti suprantant, tariantis su visuomene, nes niekaip kitaip šios didelės nelaimės kaip pandemija neįveiksime, tik kartu kalbėdami. Mes matome tam tikras nuotaikas visuomenėje ir man baisu, kad užspaudę puodą ir niekam neleisdami veikti arba darydami tai lėtai turėsime neprognozuojamų pasekmių“, – sako politikas.
Gentvilas: negaliu pasakyti, ar visi sprendimai dėl karantino yra teisingi
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laidoje taip pat svarsto, kad laisvinimai būtini, ypač švietimo ir kultūros srityje.
„Per visas krizes ir karus svarbus pasitikėjimas tarp vadų, visuomenės. Kai yra pasitikėjimas, galima pasiekti rezultatų, bet visuose karuose atsiranda plėšikautojų arba nepaklusniųjų, kurie mano, kad vadai priima klaidingus sprendimus. Negaliu pasakyti, ar visi sprendimai dėl karantino yra teisingi, nežinau, ar kas po metų galės pasakyti, kad viskas buvo teisinga arba neteisinga.
Supraskime, kad ši pandemija yra ne tik mūsų kartos, bet ir viso šimtmečio išbandymas, tad klaidų, matyt, neišvengiame. Tačiau nereikia manyti, kad kuri nors visuomenės grupė tobulai kažką žino, kad žino daugiau nei visa likusi žmonija, kuri dar niekada su tuo nesusidūrė.
Man patiko kolegos Mitalo pavyzdys apie švietimo įstaigas, jos gavo visuomenės sveikatos specialistų, epidemiologų rekomendacijų ir nurodymų, kaip elgtis, kad atsilaisvinant būtų išvengta skaudžių pasekmių. Man įdomu, kad MAMOS organizatoriai gavo konsultacijų, rekomendacijų ir nurodymų iš visuomenės sveikatos specialistų. Tai yra savanoriškas ir savavališkas susibūrimas, keliantis riziką“, – sako politikas.
Įvardijo du kraštutinumus
Paklaustas, ar nemano, kad dabartiniai ribojimai išsisėmė, o valdžiai jau reikia galvoti apie kitą, galbūt principinį, sprendimą dėl karantino, E. Gentvilas tikino, kad kalbant apie tiek praėjusios, tiek esamos Vyriausybės sprendimus galima rasti ką kritikuoti.
„Dilema dėl karantino egzistuoja ir yra du kraštutinumai. Vienas kraštutinumas – komendanto valanda griežčiausiu būdu, niekaip negaliu tam pritarti, o kitas – paleidžiam viską velniop, kas ką nori, tas tą daro, tačiau tam irgi negaliu pritarti. Šiuo atveju Vyriausybė ir ekspertai turi priimti racionalius sprendimus, dar kartą noriu pasakyti – manau, jog ne visi sprendimai yra racionalūs. Kalbant tiek apie praėjusios Vyriausybės, tiek esamos sprendimus galima rasti ką kritikuoti. Mano manymu, kai kurie priimti sprendimai yra vėluojantys.
Pavyzdžiui, judėjimas tarp didmiesčių ir žiedinių savivaldybių – seniau buvo galima tai padaryti. Žinoma, tai nereiškia, kad aš kritikuoju buvusią ir esamą Vyriausybę, nes neįmanoma žinoti, kas optimaliai veikia, net ir epidemiologai negali to pasakyti; noras, kad politikai nedarytų klaidų, neįmanomas, žinoma, galima to norėti, bet klaidų vis tiek neišvengsime“, – svarsto E. Gentvilas.
Trys viltys tunelio gale
Anot V. Mitalo, yra trys viltys, į kurias būtų galima koncentruotis, kalbant apie laisvesnį karantiną.
„Ši Vyriausybė paveldėjo labai sudėtingą koronaviruso situaciją ir ta situacija neišvengiamai vertė priimti radikalius karantino valdymo sprendimus. Tai davė efektą ir situacija Lietuvoje pradėjo gerėti, pagerėjo dramatiškai, bet visas užsitęsęs laikotarpis, laukimas, kada bus geriau, yra pagrindinė priežastis, kodėl visuomenė dabar jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Ar Vyriausybė šiuo atveju turi labai didelę manevro laisvę tuos prožektorius tunelio gale įžiebti, tai vargu.
Aš, kaip ir Eugenijus Gentvilas, negaliu advokatauti už idėją, kad šiandien karantinas turi baigtis, nes mes puikiai suprantame sudėtingą situaciją atskirose savivaldybėse, taip pat žinome apie plintančias atmainas, kurios jau ne vieną valstybę grąžino į labai labai sudėtingą situaciją, tačiau tas šviesas reikia žiebti, bent kelias iš jų.
Galbūt apie skiepų pasą verta kalbėti garsiau, verta nusistatyti tvarką, kokie galėtų būti privalumai jo turėtojams, tai galėtų būti viena iš tų lempelių tunelio gale. Antras dalykas, kurį jau paminėjau, tai atskirų sektorių, atskirų institucijų atlaisvinimas su dideliu testavimu, pavyzdžiui, švietimas, kultūros galimybės, o trečia lempelė galėtų būti idėja, kurią mes svarstyme, – labiausiai nukentėjusiems verslams galėtų būti įvestas laikinas sumažintas PVM“, – sako V. Mitalas.
