„Jau seniai yra nusistovėjusi ir juridiškai reglamentuota tokia tvarka, kuri apibrėžta LGGRTS įstatymo ir tos institucijos nuostatų. Neabejotina, kad Seimas, įvertinęs visas aplinkybes, turėtų priimti ir priims objektyvų sprendimą“,– antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
Ji taip pat akcentavo, kad svarbu užtikrinti Genocido centro darbuotojų galimybes Lietuvos istoriją tirti objektyviai, o tam yra būtinas šios institucijos reputacijos stiprinimas.
„Nepaprastai svarbu, kad ši institucija, joje dirbantys žmonės turėtų visas sąlygas objektyviai, moksliškai vykdyti tyrimus, atskleisti skaudžias mūsų temas, ir dėl to labai aktualu tos institucijos reputaciją stiprinti tiek akademinėje bendruomenėje, tiek tarptautinėje plotmėje“,– kalbėjo J. Karpavičienė.
ELTA primena, kad centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės veiksmų. Kreipimesi teigta, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas, kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymėta, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.
Darbuotojai taip pat pareiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko, ir jau iš pareigų pasitraukusio vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis pranešė pasitrauksiąs iš einamų pareigų.
A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas 2020 m. birželio pabaigoje.
