„Dėl bendrovės „Mano būstas NPC“ nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrinus tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, įvyko vandens užpylimas ir buvo padaryta žala“, – konstatavo Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjos Andrutės Salvador pirmininkaujama teisėjų kolegija paskelbė, kad be pakeitimų palieka galioti „Mano būstas NPC“ (anksčiau – „Namų priežiūros centras“) nepalankų sprendimą, kurį dar lapkričio mėnesį buvo priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo.

Šiuo sprendimu daugiabučio namo administratorius yra įpareigotas nuo vandentiekio avarijos nukentėjusių patalpų savininkei sumokėti daugiau kaip 9,5 tūkstančių eurų žalos atlyginimą bei beveik 2 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.

Bylą dėl žalos atlyginimo teisme iškėlė viename sostinės daugiabutyje negyvenamąsias patalpas turinti moteris. Jos ieškinyje buvo teigiama, kad šiose patalpose yra įrengta dantų technikos laboratorija, o dar 2019 m. kovo 26 d. viename daugiabutyje esančiame bute trūko po grindimis esantis bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdis. Šis butas buvo virš laboratorijos patalpų.

„Avarijos metu buvo užlietos man nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos bei jose buvęs kilnojamasis turtas“, – teigiama ieškinyje.

Anot moters, vandentiekio avariją dar tą patį vakarą likvidavo daugiabučio administratoriaus „Mano būstas NPC“ avarinė tarnyba, vėliau buvo atlikti ir vamzdžių remonto darbai.

Butas, kurio grindyse esantis vandentiekio vamzdis trūko, priklausė valstybei, jį patikėjimo teise valdė Turto bankas, todėl nukentėjusioji moteris prašė žalos atlyginimą solidariai iš būsto savininkės bei daugiabučio administratoriaus. Vis dėlto, teismas nutarė, kad buto, kurio grindyse esantis vamzdis trūko ir sukėlė avariją, savininkas neturi prisiimti atsakomybės, nes nebuvo nustatyta, jog „buto užliejimo šaltinis galėjo būti išimtinai tik valstybės valdomame buto ribose“, taip pat nenustatyta „kaltė ir neteisėti veiksmai, pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš valdomo buto“.

Tačiau, anot teismo, visa atsakomybė dėl vandentiekio avarijos ir jos sukeltos žalos kyla daugiabutį prižiūrėjusiam administratoriui.

Bylos duomenis ištyrę teisėjai konstatavo, kad namas, kuriame įvyko avarija, pastatytas dar 1940 m., rekonstruotas 1999 m., o namo vamzdynas yra senas, surūdijęs, vandens tiekimo vamzdžiai yra stipriai pažeisti korozijos.

Asociatyvi nuotrauka

„Duomenų apie tai, kad namo techninės priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokia pareigą jai nustato Statybų techninis reglamentas (STR), „Mano būstas NPC“ nepateikė“, – teismo teigimu, praėjus pusmečiui po vandentiekio avarijos Statinio priežiūros akte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens vandentiekio tinklai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti.

„Atsakovė („Mano būstas NPC“), žinodama apie namo vandentiekio techninę būklę, turėjo būti dėmesinga, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis, tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė“, – teismo teigimu, „Mano Būstas NPC“ neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala.

Anot teismo, vamzdis trūko vietoje, kurią buvo galima pasiekti tik išpjovus valstybei priklausančio buto grindis.

„Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, – atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su padaryta žala“, – pabrėžė teisėjos A. Salvador vadovaujama kolegija.

Anot teismo, bendrovė „Mano būstas NPC“, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti tinkamą jų priežiūros realizavimą: „Privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus.“

Be to, teismo teigimu, daugiabučio administratorius privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

Foto: V.Cesevičiūtės nuotr.

„Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei, kaip namo administratorei, net ir be atskirojo gyventojų pranešimo buvo ir turėjo būti žinoma namo vamzdyno būklė“, – teisėjai pabrėžė, kad Statinio priežiūros akte nurodyta, jog šalto ir karšto vandens vandentiekio tinklai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti.

„Itin prastą vamzdyno būklę patvirtina tiek byloje pateiktos fotonuotraukos, tiek antstolio užfiksuota medžiaga, liudytojų parodymai, – atkreipė civilinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. – Atsakovė, žinodama šią informaciją bei tai, kad namas yra 1940 m. statybos, vamzdynas rekonstruotas prieš 20 m., būdama namo administratoriumi, atsakingu už bendro naudojimo objektų priežiūrą, turėjo imtis atitinkamų prevencinių priemonių, nuolat stebėti vamzdžių būklę, numatyti galimas avarines situacijas ir kreiptis į statinio savininkus, organizuoti vamzdyno remontą.“

Pasak teisėjų, „Mano būstas NPC“ nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipusis į namo bendraturčius dėl bendrojo naudojimo objektų (vamzdyno) remonto darbų organizavimo

„Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad namo techninę priežiūrą atliko kasmet, kaip to reikalauja aplinkos ministro įsakymu patvirtinto STR nuostatos“, – teismas pasisakė apie daugiabučio administratoriaus atsainų požiūrį į namo administravimą.

Be to, teisėjų teigimu, „Mano būstas NPC“ taip pat nepateikė įrodymų, kad jos darbuotojai kreipėsi į valstybei priklausančio buto patalpas ir norėjo apžiūrėti vamzdžių būklę.

Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų, „pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei tinkamai taikydamas ginčui aktualias teisės normas bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, pagrįstai konstatavo, jog būtent atsakovės administravimo paslaugų netinkamas atlikimas (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala“.

„Atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą“, – nurodė teismas.

Tuo metu „Mano būstas NPC“ atstovai teismui aiškino, kad jie nesutinka su reikalavimu priteisti žalą iš bendrovės, esą atsakomybę turėtų prisiimti valstybei priklausančio būsto savininkas. Apeliacine tvarka skųsdami bendrovei nepalankų sprendimą jie pabrėžė, kad teismas net nenurodė argumentų apie buto savininkui kylančias pareigas tinkamai prižiūrėti bei rūpintis patalpomis ir jose esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga.

„Dalis bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos yra sumontuota gyventojų valdomose patalpose, todėl bendrovė ne kiekvienu atveju turi realias galimybes užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos būklę be patalpų valdytojų pagalbos ir bendradarbiavimo“, – nurodė daugiabučio administratorius.

Jo atstovai nurodė, kad „tinkamai vykdė šio namo priežiūrą ir visus žinomus trūkumus taisydavo ir galimų grėsmių šaltinius pašalindavo“.

Pasak „Mano būstas NPC“ teisininkų, „dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais“.

„Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, šiuo atveju administratorius neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, – pažymima bendrovės teismui perduotoje pozicijoje. – Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.“