Pasak jo, šalys pandemijos metu veiklas skirsto į būtinas ir nebūtinas.
„Būtinose veiklose rizika minimizuojama įvedant saugumo reikalavimus, o nebūtinos veiklos yra neleidžiamos. Epidemijos rodikliams prastėjant būtinųjų veiklų sąrašas trumpėja, jiems gerėjant šalia būtinųjų veiklų pradedamos leisti ir nebūtinos“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.
Jo teigimu, tokio veiklų skirstymo trūkumas – rizikos yra vertinamos per konservatyviai. Remiantis rizikingumu ir Lietuvoje, anot eksperto, buvo įvesti apribojimai.
„Kurios veiklos atidaromos ar uždaromos bandoma spręsti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai pagal veiklų atidarymo poveikį epidemijos rodikliams. Jeigu atidarius veiklas epidemijos rodikliai prastėja, reiškiasi tos veiklos yra rizikingesnės, jeigu gerėja, tai ne tokios rizikingos. Panašiu principu buvo įvesti apribojimai Lietuvoje. Buvo pasiremta įvairiomis mokslinėmis studijomis ir nuspręsta, kurias veiklas galima leisti, kurias ne“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad toks modelis yra sėkmingai taikomas Azijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, kur prie mažų epidemijos rodiklių veiklų uždarymas greitai duoda rezultatų.
„Kitose šalyse deja šis modelis nepasiteisino, nes pasirinkta aukštesnė epidemijos rodiklių tolerancija neleidžia jiems greitai nukristi iki tokio lygio ties kuriuo su esamais rizikų įverčiais veiklas būtų galima atidaryti“, – savo įraše atkreipė dėmesį ekspertas.
Todėl, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, galimas sprendimas pandemijos valdyme galėtų būti visų veiklų rizikos tikslesnis vertinimas – veiklos riziką būtų galima vertinti pagal tai, kiek joje atsiranda naujų koronaviruso atvejų.
„Jeigu atvejų skaičius yra nulis, veikla yra saugi. Kaip ir su A, B, C, D scenarijais galima nustatyti tam tikrą „saugų“ atvejų skaičių, prie kurios veikla galima, o prie kurių ji jau nebėra saugi ir jos nebegalima leisti. „Sugeneruotus“ naujus atvejus galima suskaičiuoti testuojant visus veikloje dalyvavusius žmones. Tam reikėtų naudoti atitinkamą testavimo metodiką, nes visi dabartiniai naudojami COVID-19 testai turi savo trūkumų“, – paaiškino ekspertų tarybos narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad panašus principas jau buvo taikomas kai kuriose srityse.
„Lietuvoje gydymo įstaigose buvo taikomas profilaktinis testavimas, kuris ir aukščiausiam epidemijos lygyje leido joms toliau funkcionuoti. Kaupinių eksperimentas, kai buvo atidarytos kelios mokyklos ir jose nuolatos testuojami mokiniai, parodė, kad epidemiologinę riziką galima kontroliuoti. Barselonoje buvo surengtas koncertas, kuris potencialiai parodys, kokia yra rizika, nes visi dalyviai buvo testuojami prieš, ir bus testuojami po renginio“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.
Kartu jis pabrėžė, kad panašių rizikos vertinimo eksperimentų reikėtų daugiau – panašų koncertą, kaip Barselonoje, yra siūloma daryti ir Lietuvoje. Tiesa, to kol kas neleidžia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„SAM kol kas to neleidžia, nors renginį siūloma daryti birželį. Prekybos centrai pateikė savo siūlymus Vyriausybei, kuriuose epidemiologinė rizika irgi maksimaliai kontroliuojama. Kodėl nepabandžius? Prie didėjančių epidemijos rodiklių tai daryti dabar gal ir nėra protinga, bet jiems nukritus, nematau jokių priežasčių to nedaryti. Net ir dabar turint skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse tokius eksperimentus būtų galima daryti ten kur epidemiologinė situacija leidžia.
Aš neturiu iliuzijų, kad šios idėjos iš karto magiškai išspręs visas dabar esamas problemas. Idėjas reikia papildomai apgalvoti, pasikviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, kad jas validuoti. Taip pat idėjas reikia įgyvendinti, kas kol kas sunkiai pavyksta. Bet kodėl nepabandžius?“, – įraše pridūrė V. Zemlys-Balevičius.
M.A.M.A organizatoriai: galbūt visi, turėdami neigiamus testus, pasijuto pernelyg atsipalaidavę
Sulaukę reakcijų po šeštadienį įvykusios Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A 2020 transliacijos, organizatoriai paaiškino, kokių saugumo reikalavimų buvo laikomasi ir ko galima pasimokyti iš jų patirties.
Pirmadienį išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad transliacijai buvo ypatingai preciziškai ruošiamasi – su M.A.M.A susiję filmavimai vyko ne vieną dieną, dėl saugumo ir maksimalaus srautų ribojimo, dirbusio personalo skaičius taip pat buvo stipriai sumažintas. Kaip teigiama, buvo griežtai atsisakyta publikos, neparduotas nė vienas bilietas, neįleisti žmonės, nesusiję su apdovanojimais.
Prieš patenkant į apdovanojimų filmavimą pro specialų įėjimą, visiems dalyviams vietoje buvo atliekami COVID-19 greitieji antigenų testai.
„Rėmėmės pavyzdžiais – taip, kaip dirba įmonės, kuriose privaloma testuotis. Šiuo metu paprašėme medikų dar kartą įvertinti situaciją. Išanalizuokime šitą įvykį, išdiskutuokime, ir matysime, kaip galima toliau gyventi ir dirbti naujos realybės sąlygomis. Nes kitų sprendimų kol kas nėra“, – teigė asociacijos M.A.M.A pirmininkas Martynas Tyla.
„Galbūt neįvertinome dalies visuomenės būklės. Kai kurie momentai – tokie, kaip nominantų masinis atėjimas ant scenos – buvo tiesiog emociniai. Galbūt žmonės, atsidūrę milžiniškoje erdvėje – 22 tūkstančių kvadratinių metrų arenoje ir be to, visi turėdami neigiamus testus, pasijuto pernelyg saugūs ir atsipalaidavę, – sakė transliacijos prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas. – Bet mes jaučiame emocinę būseną muzikantų, kurie štai jau metus laukia konkrečių strateginių planų, vizijų, o ne prašymų pakentėti.
Ir jau po M.A.M.A transliacijos ne vienas muzikos verslo atstovas pakomentavo, kad tai galėtų būti perspektyvas atveriantis eksperimentas. Nes visų mūsų tikslas – išmokti gyventi naujoje realybėje. Virusas niekur nedingo. Greičiausiai niekur ir nedings. Ir tegul tai būna pavyzdžiu ateities diskusijai, kaip mes gyvensime naujoje realybėje, kaip veiks mūsų sporto, kultūros, švietimo sektoriai. Norime pradėti diskusiją ir kuo greičiau rasti naujų sprendimų“.
Daugiau apie M.A.M.A organizatorių reakciją į visuomenėje kilusį pasipiktinimą ir pateiktus paaiškinimus galite skaityti čia.
Šeštadienį M.A.M.A apdovanojimų transliacijos metu viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl ant scenos besibūriuojančių ir apsikabinimų nevengiančių žmonių. Į tai sureagavo ir atskiri Seimo nariai, ir pramogų pasaulio atstovai. Komentarą išsakė ir kultūros ministras Simonas Kairys.
Savo ruožtu policija, sulaukusi skundų dėl minėto renginio, pranešė pradėjusi aplinkybių tikslinimą.
