Pirmadienio duomenimis, kuriuos skelbia savivaldybė, COVID-19 serga 4073 kauniečiai, jau pasveiko 18 634, tačiau 727 užsikrėtusieji, deja, mirė (iš jų 389 mirties priežastis nurodyta COVID-19 infekcija). Iš viso nuo pandemijos pradžios Kaune patvirtinti 23 487 ligos atvejai. Iki šiol pirmąja bei antrąja vakcinos dozėmis nuo koronaviruso infekcijos paskiepyti 40 666 kauniečiai (13,87 proc.), panaudotos 70 295 vakcinos dozės iš 72 798 gautų. Kauno rajone, kur santykinis sergamumo rodiklis šiuo metu 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites siekia 207 naujus ligos atvejus, paskiepyta 12,36 proc. gyventojų.

Lietuvoje iš 506 105 gautų (iki šio pirmadienio) vakcinos dozių panaudota 475 561, abiem vakcinos dozėmis paskiepyta 11,62 proc. gyventojų. Pagal skiepijimo apimtis nuo šalies vidurkio atsilieka Šalčininkų rajonas (5,35 proc.), Visaginas (6,34 proc.) bei Vilniaus rajonas (7,23 proc.). Visagine per dvi paskutines savaites 100 tūkst. gyventojų patvirtintas 591 naujas COVID-19 ligos atvejis, Vilniaus rajone – 582 atvejai, Šalčininkų rajone – 479,1 atvejo.

Tačiau dar didesniu santykiniu sergamumu, fiksuotu per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. gyventojų, dabar (pirmadienį skelbia Nacionalinis Visuomenės sveikatos centras) pasižymi Širvintų rajonas (946 atv,, ir čia paskiepyta 9,91 proc. gyventojų), Marijampolės rajonas (625 atv., skiepijimo apimtis – 10,66 proc.) bei Vilniaus miestas (590 atv. 100 tūkst. gyventojų, skiepijosi 10,43 proc. jų).

Lietuvos sostinėje nuo pandemijos plėtros pradžios iki šios dienos mirė 1182 užsikrėtę COVID-19 infekcija asmenys (536-ių mirties diagnozė – koronaviruso sukelta liga). Šiauliuose nuo COVID-19 mirė 204 (iš viso – 303 užsikrėtę) gyventojai, Klaipėdoje – 350 užsikrėtusiųjų (139-ių mirties priežastimi nurodoma COVID-19 liga), Panevėžyje iš 283 mirusių užsikrėtusiųjų 167 tapo koronaviruso infekcijos aukomis. Vilniaus rajone atitinkamai – iš 209 – 95 mirė nuo COVID-19.

Mažiausiu sergamumu dabar iš visų 60-ies šalies savivaldybių išsiskiria trys, tiesa, jau ne visos tos pačios, kurios buvo prieš porą savaičių. Tai – Kelmės rajono savivaldybė (40 naujų COVID-19 ligos atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų pastarųjų 14 dienos laikotarpiu), Pakruojo rajono savivaldybė (49 atv.) ir Šiaulių rajono savivaldybė (51 atv.). Tačiau visoje mūsų valstybėje pastarosiomis dienomis fiksuojamas spartėjantis COVID-19 plitimas, tad situacija gali prastėti.

ELTA jau skelbė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 418 naujų ligos atvejų, ir šalies teritorijoje per paskutines dvi savaites jų priskaičiuota (pagal pirmadienį skelbiamus oficialius statistikos duomenis) 311,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lyginant su naujų atvejų skaičiumi, patvirtintu lygiai prieš savaitę, dabartinis – 35,6 proc. didesnis. O bendras užsikrėtusiųjų COVID-19 mirčių skaičius Lietuvoje pandemijos laikotarpiu jau pasiekė 7215, iš jų 3560 žmonių yra tapę COVID-19 aukomis.

Pagal sergamumo santykinius rodiklius „zonuotame“ šalies žemėlapyje net 16 savivaldybių atsidūrusios juodoje zonoje. Geltonų teritorijų yra 12, o likusios – raudonos arba rausvos. Tačiau, kiek tikslus tas spalvinimas, reikėtų dar aiškintis. Štai pirmadienį geltonai žymima vienintelė pietinėje Lietuvoje Druskininkų savivaldybė, iš vienos pusės turi juodos zonos kaimyną – Varėnos rajoną (per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų čia tenka 473 nauji COVID-19 atvejai), iš kitos – raudonai nuspalvintą Lazdijų rajono teritoriją (90 atv.). Tuo pat metu Druskininkų sergamumo rodiklis – 84 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Žinant, kad užkardos tarp savivaldybių neretai „pramušamos“ tų, kuriems griežti karantino ribojimai nepatinka, o pandemija vis plinta, tikėtina, kad geltono lopinėlio sergamumo žemėlapyje greit nebeliks ir šalies pietuose.