Laidoje „Savaitės įvykiai“ paklausus, kaip Vyriausybei reikėtų elgtis dėl situacijos miestuose, kur daugelis žmonių atsisako skiepytis, buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad politikai turi rodyti pavyzdį ir įtikinti Šalčininkų gyventojus skiepytis.
„Aš manau, kad tai yra visų mūsų bendras rūpestis. Ne tik Vyriausybei, bet visiems politikams, visuomenei reikia galvoti, kaip šiam regionui (Šalčininkams) padėti apsisaugoti nuo pandemijos, kaip juos įtikinti vakcinuotis, nes vienintelis būdas, kaip išvengti sunkios ligos, yra vakcinacija. Klausimas – kas šiame regione yra lyderiai, kurie galėtų įtikinti žmones. Nepaisant to, kad Šalčininkų meras galbūt šiek tiek pažeidė kokias nors skiepijimosi tvarkas, jo pavyzdys geras. Būtent dėl šios problemos sprendimo aš jį sveikinu. Manau, kad tas pats Valdemaras Tomaševskis ir kiti Lenkų rinkimų akcijos politikai galėtų taip pat imtis iniciatyvos įtikinti savo rinkėjus, jog verta nesibaiminti vakcinavimo, nereikia žaisti kažkokių žaidimų ir laukti „Sputniko“, o reikia eiti ir vakcinuotis“, – sako A. Kubilius.
Gediminas Kirkilas taip pat teigia, kad šis regionas sulaukia išties labai mažai centrinės valdžios dėmesio.
„Manau, reikalingas dėmesys šiam regionui. Andriaus Kubiliaus idėja dėl prezidento arba premjerės nuvykimo, bent ministro, yra gera. Žmonės labiausiai protestuoja nebūtinai dėl vakcinos, jie nori dėmesio. Tokie rajonai iš tiesų labai pamiršti. Pripažinkime, kad centrinė valdžia šiems regionams skiria mažiau dėmesio, todėl jie protestuoja, galbūt net nesąmoningai“, – sako G. Kirkilas.
Įvertino Rusijos propagandą ir „Sputniko“ vakciną
A. Kubilius laidoje įvertino Rusijos propagandą ir „Sputniko“ vakciną.
„Matyt, Rusijos valdžia supranta, kad tuo atveju, kai bus pradėta tikrinti, kaip vakcina gali būti gaminama Rusijos įmonėse, iš tikrųjų gero rezultato negalima tikėtis, todėl, kiek man tenka matyti iš pranešimų žiniasklaidoje, Rusija karštligiškai ieško, kaip ši vakcina galėtų būti gaminama įvairiose farmacijos įmonėse Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Italijoje.
Pats patikrinimas vyktų jau ne Rusijos farmacijos įmonėse, bet tose itališkose ar olandiškose bendrovėse. Tačiau dar neteko girdėti, kad situacija su licencija būtų kaip nors pajudėjusi. O kad Kremlius kaip visada daro didžiulę propagandą iš savo tariamai didžiulės kovos su pandemija, tai mes ne pirmą kartą matome, kaip Rusija į Ameriką praėjusiais metais tiekė deguonies aparatus, kuriuos Amerikos valdžia maloniai priėmė, o paskui nuvežė į sandėlį ir sunaikino, nes pasirodė, kad jie turi savybę greitai užsidegti“, – sako A. Kubilius.
Skiriasi pateikiamos žinutės
Pasiteiravus, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos poziciją kalbant apie vakcinavimo procesą, A. Kubilius tikino, kad prezidentas tarsi ieško savo vietos politiniame gyvenime.
„Čia jau atskira tema. Galbūt prezidentui nėra lengva rasti sau reikšmingą vietą Lietuvos valstybės gyvenime, politiniame gyvenime. Kartais jis bando dalyvauti ir ten, kur yra galima tik Vyriausybės įtaka. Tas pats vakcinavimas – mes suprantame, kad visą tvarką ir sistemą, kritiką prisiima sveikatos apsaugos ministras ir Vyriausybė.
O prezidentui galbūt čia norisi pagrįsti savo monopolį ir dalyvauti EVT, kur atskira tema, bet kadangi EVT yra labai daug kalbama apie tokius dalykus, kaip vakcinos, vakcinavimas, strategijos, gamyba ir t. t., ir tose diskusijose dalyvauja šalių premjerai, dalyvauja gal tik trys ar keturi prezidentai, tai prezidentas paskui bando parodyti, kad štai, iš EVT grįžęs jis gali diktuoti tokio konkretaus dalyko kaip skiepijimas darbotvarkę.
Iš to, kaip jūs pasakėte, išeina kuriozas, nes visiškai akivaizdu, kad Lietuva labai neblogai sunaudoja tas vakcinas, kurios yra pateikiamos, ir jeigu kontraktai būtų tinkamai įgyvendinami, tai turbūt iki Mindauginių būtų galima ir 70 procentų apimtis pasiekti, bet didžioji problema, kad tiekimo statistika rodo, jog iki Mindauginių tokio rezultato nepasieksime“, – sako A. Kubilius.
G. Kirkilas sako, kad mūsų vadovai pavėlavo skiepytis, nors poelgis ir sveikintinas.
„Deja, mūsų vadovai pavėlavo skiepytis. Gerai, kad jie pasiskiepijo, nes buvo kilęs konfliktas dėl „AstraZenecos“, bet vis dėlto Izraelio premjeras parodė pavyzdį – pirmas pasiskiepijo ir vakcinacija praėjo labai gerai. Mes patys, vadovai, Seimo nariai, sukeliame tiek abejonių, kad nereikia stebėtis, jog žmonės, kuriuos dar veikia kitos propagandinės linijos, abejoja“, – sako G. Kirkilas.
Įtampa tarp prezidento ir Vyriausybės
G. Kirkilas pastebi ir tam tikrą įtampą bei konkurenciją tarp Ingridos Šimonytės Vyriausybės ir prezidentūros, nes iš institucijų tarsi skleidžiamos skirtingos žinutės.
„Net jeigu yra ta konkurencija tarp mūsų prezidento ir Vyriausybės, vis dėlto pandemija ir krizė – visai kita situacija, tikrai nereikėtų demonstruoti tos konkurencijos, dabar žmonės nori, kad vadovai būtų vieningi. Šiuo atveju man tokia konkurencija labai nepatinka, ji tikrai nereikalinga ir sukelia papildomą įtampą, kuri ir šiaip yra didelė visuomenėje. Jeigu prezidentas sako, kad tokie rezultatai bus pasiekti iki Mindauginių, galbūt premjerei nereikia neigti. Žinoma, ji sako realistiškai, kaip yra“, – sako G. Kirkilas.
Tam tikras nesusikalbėjimas, anot politiko, galimas ir todėl, kad G. Nausėda ir I. Šimonytė nerengia bendrų susitarimų, per kuriuos aptartų svarbiausius klausimus.
„Nevyksta dialogas. Valstybėje visada yra klausimų, kuriuos aukščiausi vadovai turi derinti“, – sako G. Kirkilas.
„Aš nežinau, ar tokių susitikimų tikrai nevyksta. Bent kiek girdėjau, tie susitikimai pirmadienį tęsiasi. Tik jie nėra anonsuojami“, – priduria A. Kubilius.
Anot europarlamentaro, prezidentas vis dar ieško sričių, kur jis galėtų parodyti savo lyderystę, tačiau tai jam gana sunkiai sekasi.
„Akivaizdu, kad niekas nepretenduoja į prezidento galias ir į darbus, kurie priklausytų prezidentui, bet jis vis kažkaip nesusilaiko ir pretenduoja į Vyriausybės veiklos sferą. Tas nėra gerai, to kitur Europoje nėra, nes visi supranta, kad tokia konkurencija kenkia pačiam prezidentui, manau, kad šiuo atveju viena iš problemų ta, jog prezidentas Nausėda šiek tiek karštligiškai ieško savo reikšmės politinėje sistemoje ir jam nepavyksta jos rasti. Galbūt pačiam neišeina suprasti, kokia galėtų būti jo pagrindinė darbotvarkė, kuo jis turėtų rūpintis ir užsiimti, kaip nekonkuruojant būti reikšmingam. Galiu tik pakartoti, kad sveika imti pavyzdį iš kitų šalių“, – sako A. Kubilius.
„Prezidentui ieškoti savo reikšmės konkuruojant su Vyriausybe – prastas sprendimas“, – sako A. Kubilius.
