Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko, nors M.A.M.A. organizatoriai pasielgė blogai, nes renginiai vis dar draudžiami, o tai nebuvo tik televizinis filmavimas be žiūrovų, vis tik šio renginio precedentas yra labai gerai: jis skatina nuspręsti, kaip gyvensime ir ką darysime toliau.

Įvardijo tris punktus

K. Žukauskas socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas susiklosčiusią situaciją, įvardijo tris esminius punktus.

„1. Labai gerai, kad Lietuvai nutiko M.A.M.A.
2. Blogai, kad šio renginio organizatoriai naglokai nusispjovė į įstatymus.
3. Nusiteikim – tokie renginiai ir įvykiai kartosis. Laikas nuspręsti ir pasirinkti: darysim tai legaliai, su galimybe užtikrinti saugią kontrolę ir padėsime atsigauti uždarytiems sektoriams, ar ir toliau oficialiai laikysime viską uždarę iki pandemijos visiškos pabaigos, bet laikas nuo laiko matysime nelegalius atvejus ir diskutuosime dėl kiekvieno jų viešumoje“, – žinute dalijosi jis.

K. Žukauskas pripažino, kad kai kurie epidemiologiniai rodikliai išties prognozuoja trečią viruso bangą. Vis tik, jo teigimu, kyla klausimas, kada Lietuva pripažins naują realybę.

„Taip, M.A.M.A. organizatoriai pasielgė blogai – renginiai vis dar draudžiami, o tai nebuvo tik televizinis filmavimas be žiūrovų (nes dalis svečių su muzika nieko bendro neturi). Jų atsakomybę turės nuspręsti atitinkamos institucijos, tikiuosi, tai ir padarys. Ties čia visas šis klausimas ir gali baigtis.

Įdomiau kitas klausimas – kaip greitai mes, kaip valstybė, pripažinsime naują realybę ir pasikinkysime ją.

Taip, gresia trečia viruso banga, naujos atmainos grasina dideliais skaičiais, ligoninėse vėl mažėja laisvų COVID lovų. Kitaip tariant, situacija vėl blogėja – tarsi reikalautų griežtesnių priemonių“, – rašė jis.

Kitokios aplinkybės

Pasak R. Šimašiaus patarėjo, vertinant esamą situaciją, privalu įvertinti ir dabartines aplinkybes, kurios skiriasi nuo praėjusio pavasario ir rudens. Šios aplinkybės yra susiję su gyventojais, kurie dėl skiepo ar persirgimo jau turi imunitetą. Kaip pastebėjo K. Žukauskas, šiuo metu 0,5 mln. Lietuvos gyventojų ar net daugiau jau turi imunitetą.

Kitas svarbus faktorius – pusmetį užsitęsęs ir visuomenę išvarginęs karantinas, smarkiai suprastėjusi emocinė sveikata. Anot sostinės savivaldybės atstovo, situaciją gerina vakcinacija, kuri leidžia apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bei greitieji testai, sudarantys galimybę testuotis masiškai.

„Oras šyla, žmonės bus lauke – ar drausim, ar nedrausim, to neišvengsim. Juokinga, kai kiti piktinasi, kad Vilniuje mieste tiek žmonių – o ką jūs norite, uždrausti ir gryną orą po ilgos žiemos? Ir tai nėra blogai – geriau pilnos sporto aikštelės lauke, nei maži būreliai uždarose patalpose. Ar išnaudosime šylančio oro ir atsidarančio lauko privalumus, ar juos ignoruosime – mūsų pasirinkimas. <..>

Foto: Organizatorių archyvas

IT galimybės – 18 amžiuje su virusu irgi buvo kovojama karantinu, bet dabar 21 a. – laikas išnaudoti technologines galimybes, kurias pasaulis jau sukūrė. <..>

Daugybė verslų ar net atskirų sektorių kabo ant bankroto ribos. Laikyti juos uždarytus valstybei kainuos milžiniškus pinigus ir dabar, ir po to, kovojant su liūdnomis pasekmėmis (bedarbystės išmokos, nesumokėti mokesčiai valstybei ir t.t.)“, – pasikeitusius faktorius vardijo K. Žukauskas.

Šie pokyčiai ir kitos aplinkybės, anot jo, lemia tai, jog karantinas nebeveikia taip, kaip veikė jo pradžioje ir kaip norėtų Vyriausybė ar visi karantino taisyklių besilaikantys asmenys.

„Dabar turime visus blogiausius jo aspektus – žmonių laisvės apribotos, verslai, kultūra, renginiai uždaryti, visiems turėsime mokėti milžiniškas kompensacijas, bedarbystė ir kitos blogosios pasekmės didės, bet virusas ir toliau plinta (žinoma, be karantino jis greitai nulaužtų mūsų ligonines, bet kad karantinas nebepadeda pasiekti norimo tikslo – irgi akivaizdu).

Socialinio neteisingumo jausmas visuomenėje didelis – maudytis Indijos vandenyne galima, pažiūrėti į Baltijos jūrą – ne. Į gimtąjį miestą nuvažiuoti pas mamą negalima, bet per TV gali matyti renginį su svečiais M.A.M.A., apsimetantį eiline TV laida. Vieni laikosi taisyklių ir toliau tvarkingai nešioja kaukes lauke, būdami tarp žmonių, kiti į instastories kelia privačių vakarėlių nuotraukas, kur nei kaukių, nei atstumų nėra.

Iš kitos pusės, patikrinkite Booking arba Airbnb nakvynes Velykų savaitgaliui Palangoje, suprasite, kad policija tik pristabdo srautus, bet norintys draudimus vis tiek apeina. Ir, tiesą sakant, nežinau, ar tikrai yra blogiau, kad šeima galvos pravėdinimui savaitgaliui nuvyks prie jūros, kur restoranai irgi neveikia, tai būriuotis galima nebent atvirose erdvėse, negu liks savo mieste ir galbūt susitikinės su kitomis šeimomis – uždarose erdvėse, ir todėl tik daug labiau rizikuos vieni kitais“, – poziciją socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė jis.

Skatina ieškoti alternatyvų

K. Žukauskas ragino apgalvoti, ar ir toliau užgniaužę ekonomiką lauksime tos dienos, kol viruso skaičiukai artės link nulio, ar įvertinę aplinkybes pradėsime galvoti, kaip iš lėto saugiai išeiti iš pandemijos gniaužtų ne po metų, o po mėnesio ar dviejų.

Pasak jo, šiuo metu turime galvoti ir pasirinkti sprendimus, kurie kelia tam tikrą riziką.

„Mes galime rinktis:
Po ilgos pandemijos kovoti su masinėmis depresijomis ar leisti žmonėms patiems ieškoti emocinio įkvėpimo gamtoje ir prie jūros?

Liepti ir toliau užsidarius namuose žiūrėti TV ir tokiu būdu tenkinti savo kultūros poreikius, ar iš lėto saugiai atvėrinėti kultūros įstaigas testuotiems arba turintiems imunitetą?

M.A.M.A. sulaukė ir pasipiktinimo

Pyktis dėl kiekvieno pusiau legalaus, pusiau nelegalaus renginio kaip vakar M.A.M.A. ir spėlioti, ar tikrai visi dalyviai turėjo testus, ar sureguliuoti tokius renginius taip, kad visi būtume ramūs, kad visi dalyviai juose yra ištestuoti ir saugūs, ir niekas nejaučia socialinės neteisybės, kad vieniems galima, kitiems ne?

Apsimesti, kad virusas neegzistuoja už uždarų durų vykstančiuose vakarėliuose, kurių nematome, ar geriau iškelti juos į ribotą laiką veikiančias lauko kavines, kur kiekvienas praeivis bus ir tas stebėtojas, kaip laikomasi susitartų taisyklių?

Prašysime žmones testuotis, nors tam nesukuriame jokios motyvacijos, ar sukursime jiems priežastis, dėl kurių noras testuotis išaugs ženkliai, todėl ir naujus viruso atvejus mes pastebėsime greičiau?

Mokėsime milijonus dabar uždarytiems verslams, o po jų bankroto – kitus milijonus bedarbio pašalpoms, ar visgi pradėsime svarstyti galimybę leisti jiems saugiai užsidirbti patiems? Nes norinčių mokėti tiems, kuriems lėšų verkiant reikia, yra labai daug“, – rašė K. Žukauskas.

Mero patarėjas pabrėžė, kad maksimaliai saugių sprendimų nėra ir nebus, tačiau privalu pradėti galvoti, kaip su sveika rizika išnaudosime vakcinos ir šiltėjančio oro privalumus, kovojant su ilgos pandemijos pasekmėmis.