Pasak klimatologo, pavasario šilumos pliūpsniai šiomis dienomis atkeliaujantys nuo subtropinių Šiaurės Atlanto akvatorijų, tikriausiai galutinai nugalės žiemą.
„Šiluma nutirpins laikinos sniego dangos ir ledo sąvartų didesnių upių pakrantėse likučius, galutinai sunyks įšalas. Bet tai tikrai nereiškia, kad nei šalčio, nei sniego daugiau nebus. Kovo pabaigoje, balandžio pirmoje pusėje sniegas ir šlapdriba vidutiniškai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų kritulių atvejų.
Artėja didžiosios metų šventės ir žmonės, kaip ir kiekvienais metais, domisi, kokie gi orai bus per Velykas. Šios šventės nesusijusios su fiksuota data (galimos švenčių datos apima laikotarpį nuo kovo trečio ir balandžio trečio dešimtadienio), todėl ir orai vien kalendoriniu požiūriu kasmet gali labai skirtis.“
„Pavyzdžiui, mano kaimynas Juzefas jau prieš dvi savaites sakė, kad Velykos bus šaltos. Matyt, sprendė pagal jam žinomus požymius. Subjektyviu vertinimu „šaltos“ greičiausia reiškia, kad bus artimos klimato normai, nes balandžio pradžioje vidutinė paros temperatūra visoje Lietuvoje yra vos keli laipsniai aukščiau 0 °C.
Aišku, labiausiai nemalonios tokios šventės būna, kai sninga ir pusto. O pačios įsimintiniausios Velykos, kai žmonės bažnyčios šventoriuje prisimena stovėję vasariškai apsirengę. Per pastaruosius 30 metų šilčiausios Velykos buvo 2000 m. balandžio 23 d. Tada maksimali oro temperatūra Lietuvoje pakilo iki 23–27 °C ir anomaliai šilti bei sausi orai laikėsi beveik 10 dienų. Tuomet ežerai įšilo iki maudymosi temperatūros, o laukuose imta sodinti bulves ir kitas daržoves.“
Vis dėlto, įspėjo G. Stankūnavičius, džiaugtis labai ankstyva ir didele šiluma nereiktų, nes orai anksčiau ar vėliau grįš į normos vėžes, arba netgi šilumą gali pakeisti vėlyvas šaltis.
„Taigi, ir 2000 m. gegužės pradžioje, po labai šiltų dienų, atkeliavo nakties šaltis (ne šalnos) – minimali oro temperatūra krito iki -2 – -7 °C, išskyrus pajūrį. Toks šaltis paveikė pradėjusias dygti ne tik žemės ūkio kultūras, bet ir naujus spygliuočių ūglius.
Grįžtant prie šių dienų reiktų pasakyti, kad be šiandienos (kai oro temperatūra vietomis kilo net iki +14 °C) šilta bus ir rytoj, ypač vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Tačiau rytoj ryte stiprės vėjas, o po pietų ir vakare pietų ir pietryčių vėjo gūsiai sieks iki 11–14 m/s.“
Šeštadienio vakarą, nurodė klimatologas, iš vakarų priartės šaltas atmosferos frontas su lietumi, kuris iki sekmadienio ryto praeis pro visą Lietuvos teritoriją.
„Pirmadienį iš vakarų priartės naujos cikloninės sistemos frontai, todėl pirmadienį ir antradienį numatomi šilti su krituliais (daugiausia lietumi) orai, daugiau kritulių prognozuojama vakarinėje teritorijos dalyje. Šilčiausias oras Lietuvą pasieks trečiadienį, kai vėl visoje Lietuvoje dienos temperatūra kils iki 10–17 °C, pajūryje 6–9 °C.
Kitos savaitės viduryje šiaurinėje Šiaurės Atlanto dalyje slėgis augs ir šilto bei drėgno oro prietaka iš pietvakarių į Šiaurės ir Rytų Europą nutrūks. Pirmiausia atšals šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje Europos dalyje, vėliau rytinėje ir centrinėje. Vėl pasirodys lietus su šlapdriba, o silpną vėją keis žvarbus šiaurės vakarų vėjas.“
Savaitės pabaigoje, prognozavo jis, nakties temperatūra vietomis kris žemiau 0 °C, o dienomis kils iki +3 – +8 °C.
„Beveik visur numatomi silpni krituliai. Tikėtina, kad Velykų rytas ir diena bus vėsi visame Baltijos regione, Šiaurės ir Vidurio Europoje. Šilčiausia bus Balkanuose, pietinėje Ukrainoje, pietinėje bei centrinėje Italijoje bei Prancūzijos pietvakariuose. Ten dieną oras įšils iki 18–23 °C.
JAV Velykų šventės numatomos šiltos, net ir šiaurinėse valstijose, besiribojančiose su Kanada. Šilčiausia bus Didžiųjų lygumų regione: nuo 30°C Teksase, iki 20–22 °C Ilinojuje ir Ajovoje.“
Anot G. Stankūnavičiaus, ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad savaitę po Velykų orai Lietuvoje bus būdingi balandžio mėnesio pradžiai ir viduriui: vyraus permainingi vidutiniškai vėsūs orai.
