Viena rinkiminė apygarda
Praėjusių metų rugpjūčio 5–6 dienomis tyrimas buvo atliktas dviejose vietose: miestelyje, kuriame gyvena apie 5 tūkst. gyventojų ir bažnytkaimyje, kuriame gyvena apie 300 žmonių.
Abi šios vietovės patenka į vieną rinkiminę apygardą. Stebint 2020 metų Seimo rinkimų rezultatų tendencijas Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) čia gavo gerokai mažiau balsų nei bendrai Lietuvoje. O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Liberalų sąjūdis minėtoje rinkiminėje apygardoje buvo gerokai populiaresni, nei bendrai Lietuvoje. Ekspedicijos metu buvo atlikta 20 kokybinių giluminių interviu.
VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė Nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po Seimo rinkimų 2020 metų Seimo rinkimų“ pristatė jos sesiją „Lietuvos gyventojų politinės nuostatos ir priešrinkiminės nuotaikos: SMD lauko tyrimo rezultatai“.
Ji teigė, kad pokalbiai su žmonėmis atskleidžia platesnį vaizdą nei kiekybinės apklausos.
„Šita ekspedicija, kaip mes ją vadiname, yra nacionalinės rinkiminė studijos dalis. Mes turime jau gražią tradiciją, kad prieš kiekvienus rinkimus stengiamės pavažinėti po Lietuvą, pakalbinti žmones, pajausti priešrinkiminę atmosferą iš arti. Viena yra pasiimti apklausas, visai kas kita kalbantis su žmonėmis. Tai duoda daug gilesnį suvokimą“, – konferencijoje sakė A. Ramonaitė.
Ji teigė, jog atrodė, kad koronavirusas sutrukdys šią tradiciją. Tačiau taip neatsitiko, vasarą žmonės su tyrėjais nebijojo kalbėtis.
„Mes norėjome pajausti, kuo žmonės gyvena. Išeiti iš to savo burbulo, pažiūrėti, kokios problemos žmonėms rūpi, kaip COVID–19 veikia rinkimines nuotaikas“, – sakė politologė.
„Kas skiria Nausėdą ir tobulą prezidentą?“
VU TSPMI studentė Austėja Šataitė konferencijoje pristatė pranešimą „Arti, toli, nepasiekiama. Kas skiria G. Nausėdą ir tobulą prezidentą?“. Ši tyrimo dalis buvo parengta kartu su studentu Nikita Ščiupakov.
Pranešėja tikino, kad svarbu suprasti dėl kokių priežasčių G. Nausėda vertinamas teigiamai ir neigiamai.
„Praėjus metams po G. Nausėdos kadencijos pradžios svarbu pažiūrėti, kaip jo valdymą vertina žmonės. Ir nors praėjusių metų liepos mėnesį dauguma gyventojų prezidento darbą vertino teigiamai, svarbu įsigilinti giliau ir išsiaiškinti, kuo pasireiškia teigiamas ar neigiamas jų vertinimas“, – konferencijoje sakė VU TSPMI studentė.
„Atlikus kokybinį tyrimą paaiškėjo, kad daugumos informantų nuomonę apie tobulą prezidentą galima skirstyti į 4 kategorijas: tvarka, sprendimų priėmimą, rūpestingumą ir reprezentaciją“, – tyrimo dalį pristatė A. Šataitė.
Anot jos, kaip vieną iš tobulo prezidento savybių žmonės išskiria tvarką.
„Jie išreiškia tvarkos poreikį, teigia, kad prezidentas turi būti lyderis“, – sakė ji.
VU TSPMI atlikto lauko tyrimas parodė, kad Algirdas Mykolas Brazauskas buvo tikras lyderis.
„Tai A. Brazauskas buvo lyderis. Laikas buvo, be abejo, pas juos pereinamasis, sunkus, bet jis turėjo lyderių. Tai va tokių“, – tyrimo metu sakė apklaustas 58 metų valstybės tarnautojas.
Viena respondentė pažymėjo, kad Lietuvai reikia „vokiečio gero“.
„(...) arba vokiečio gero, kuris padarytų tvarką“, – tikino 72 metų pensininkė.
Kitas respondentas kalbėjo, kad vadas privalo būti kietas.
„Jooo, vadas turi būti kietas, o ne šiaip sau ant durniaus, turi būti kietas. Pasakė – turi būti šventa. Bet pasakymas turi būti apgalvotas, teisingas turi būti atsakymas, moksliškai pagrįstas, ne šiaip sau šaltai – baltai. O dabar viskas na, šaltai – baltai pasakyta“, – savo poziciją dėstė 84 metų pensininkas.
Kiti kalbinti žmonės atskleidė, kad iš prezidento tikisi sprendimų priėmimų. Respondentai teigė, kad prezidentas turi būti savarankiškas, iš jo norisi tvirtos pozicijos, jis turi nebijoti priimti sprendimų, išreikšti nuomonių.
„Svarbu pabrėžti, kad tokias viltis išreiškė daugiau jaunesnio amžiaus žmonės, sekantys naujienas internete, ar žiūrintys „Laisvės televizijos“ žinias“, – konferencijoje kalbėjo A. Šataitė.
Viena mokytoja teigė, jog prezidentas turi pasižymėti sveiku protu.
„Bet kažkaip norisi nuo kažko tai sveiko proto kažkada tai tokio. Kažkaip, kad pastatytų į vėžę tokią, nežinau, supurtytų. Nu pasakytų, nu gana, gal jau tikrai, jau nesąmonė visiška“, – kalbėjo 41 metų mokytoja.
Kita kalbinta moteris pabrėžė, jog prezidentas „nebūtų lėlė“.
„Ir nu, nepriklausomas, kad nebūtų toks, kaip lėlė, kad va, kad kažkaip tai reikia kažką užglaistyti, reikia padaryti tą, paspaudžia tas, darai tą... Nu norisi kažkaip tokio“, – sakė 41 metų mokytoja.
Taip pat kaip tobulo prezidento savybę respondentai išreiškė rūpestingumą.
„Čia matoma amžiaus skirtis – vyresnio amžiaus informantai rūpestingumą apibūdino kaip nesavanaudiškumą, tapatina prezidentą su rūpintojėliu, ar Jėzumi Kristumi“, – gautus duomenis pristatė VU TSPMI studentė.
„Kuris, to gobšumo neturi, nu kuris būtų toks.. kaip aš vadinu, reikia kito Jėzaus Kristaus“, – sakė 72 metų pensininkė.
„Nu turi būti, aš manau, ten, nu lietuviams, ko gero, jis turi būti toks Rūpintojėlis“, – sakė 58 valstybės tarnautojas.
O jauna moteris išsakė lūkestį, kad prezidentas turėtų pakelti pensijas, taip apibūdindama rūpestingumą.
„Nu ką, nu ką. Biški pensijas pakeltų, tą viską. Nu.. Nu kad biški pinigėlių daugiau“, – kalbėjo 24 metų draudimo konsultantė.
O kokia turėtų būti tobulo prezidento reprezentacija? Žmonės pažymėjo, kad šalies vadovas turi būti turi būti šiuolaikiškas ir aktyvus, taip pat turintis gyvenimiškos patirties.
„Po to nu veiklus, šiuolaikiškas, nu toksai nu žodžiu, netylintis“, – sakė 48 metų mokytoja.
„Nu geras, aš nežinau, geras, kuris jau praėjęs, matęs jau visą šitą vargą, manau, tegu jis ir vyresnis bus“, – teigė 72 metų pensininkė.
Kodėl neįtinka G. Nausėda?
Aptarus tobulo prezidento savybes svarbu pasižiūrėti, kaip jos susijusios su dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos vertinimu.
Atliktas tyrimas parodė, kad prezidento vertinimas turėtų būti skirstomas į 3 kategorijas: teigiamą, neutralų ir neigiamą vertinimą.
Neigiamas vertinimas skirstomas dar į 4 dalis: nepriimamus sprendimus, prastą įvaizdį, nepatikimumą bei nusivylimą.
Anot tyrėjų, kalbinti žmonės kritikavo dabartinį šalies vadovą, nes jis „nėra lyderis“.
„Gitanui iki lyderio dar reikia. Nes, na, tiesiog turėtų būti ir, kad būtų viskas žmonėms aišku“, – sakė 58 metų valstybės tarnautoja.
Taip pat teigiama, kad G. Nausėda turėtų mažiau ieškoti kompromisų, būti griežtesnis.
„Nausėda gal per daug tų kompromisų ieško“, – svarstė 33 metų IT specialistas.
„Nu atrodo per geras. (…) Reikia, kad griežtesnis“, – kalbėjo 43 metų darbininkė.
Ekspedicijos metu kalbinti žmonės taip pat minėjo, kad šalies vadovui G. Nausėdai trūksta konkretumo.
„O... Nežinau. Nausėda toks, nu nežinau kaip jums pasakyti, toks lyg, kad jis kažkokį tai apvalkalą lyg jis turi, man atrodo, kad va taip. Kad neišsikišti, švelniai, vat vat vat kažką tai užlyginti, va šitaip“, – sakė 83 metų pensininkė.
Kiti teigė, kad nusivylė pirmais G. Nausėdos valdymo metais, tikėjosi iš jo daugiau supratingumo.
„Nu ką aš žinau, prezidentas... Pradžioj lygtai kažkaip tais man daugiau vilčių dėjau, galvojau, kad bus geriau“, – sakė 56 metų tarnautoja.
„Aš atsimenu, kad jisai šnekėjo, kad tikrai pagerės ir situacija, ir pinigine prasme visiems, bet aš dar to nematau. Nu... Dar galbūt“, – teigė 24 metų konsultantė.
Visgi, apklaustųjų pozicijos išsiskyrė. Informantai gyrė G. Nausėdą už išvaizdumą.
„Gražus vyras. Toks nu, kaip jis Lietuvai tai ganėtinai gerai. Tai jis gražiai atrodo, aukštas, moka kalbą, moka pakalbėti, išvaizdus vyras dėl to ir gerai“, – aiškino 64 metų vyras.
83 metų pensininkė teigė, jog G. Nausėda yra „kultūringas žmogus“.
„Taigi galima teigti, kad įvaizdžio prasme G. Nausėda informantams yra arti tobulo prezidento“, – tyrimo duomenis pristatė A. Šataitė.
Atlikto tyrimo išvados rodo, kad tobulą prezidentą žmonės įsivaizduoja kaip „griežtą, bet rūpestingą, kaip Jėzų Kristų“.
Neigiamai vertinantys šalies vadovą pažymi jo prastą įvaizdį, tvarkos trūkumą.
Tie, kuriems trūksta nekonkretumą iš šalies vadovo tikisi tvarkos, savarankiškumo ir tvirtos pozicijos.
„Reikalaujant rūpestingumo skirtingo amžiaus grupių informantai tikisi skirtingų dalykų. Čia galima daryti prielaidą, kad jaunesnio amžiaus žmonės dar nėra politiškai išsilavinę, nežino, kad ne prezidento galioje yra pakelti pensijas“, – sakė VU TSPMI studentė A. Šataitė.
