V. Mitalas pasigenda logikos praeitos valdžios sprendimuose
Pasak Seimo vicepirmininko, Laisvės partijos nario Vytauto Mitalo, šiuo metu Seime tarp koalicijos partnerių diskutuojama dėl keleto punktų: „Diskusija vyksta dėl pardavimo laiko apribojimų, amžiaus cenzo. Dėl reklamos – ne atšaukti visus alkoholio reklamos draudimus, tačiau patikslinti kai kurias vietas.“ Laisvės partijos atstovo teigimu, esami ribojimai didina nelegalaus alkoholio vartojimo statistiką.
Anot parlamentaro, diskusijos apie pakeitimus reikalingos, mat alkoholio vartojimo mažėjimas Lietuvoje buvo pastebimas jau nuo 2012 – ųjų, dar gerokai iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotų draudimų: „Ne visus juos ir reikia peržiūrėti. Sakykime, tas 10 valandos ryto prekybos reikalavimas mano supratimu gali būti paliktas, bet yra tokių vietų, kurios niekaip nėra paaiškinamos ir su alkoholio vartojimu, mano supratimu, turi mažą ryšį.“
V. Mitalo manymu, iki šiol neaišku, kam reikalingas sekmadieninis prekybos alkoholiu iki 15 val. ribojimas. Neadekvatus politikui atrodo ir galiojantis amžiaus cenzas, leidžiantis alkoholinius gėrimus pirkti nuo dvidešimties: „Žinome daug pavyzdžių, kaip tie patys abiturientai anksčiau planuodavę savo išleistuves restoranuose, dabar ima kaimo turizmo sodybas ir galima tik nuspėti, kur bus blogesnė situacija alkoholio suvartojimo požiūriu: darant šventę restorane ar pasislėpus sodyboje.“
Pasak V. Mitalo, tarptautiniai tyrimai rodo tendenciją, kad alkoholio vartojimas tarp jaunimo ir taip savaime mažėja: „Visuomenės nuotaikos dėl alkoholio vartojimo šiek tiek keičiasi. Man atrodo, tai yra dar vienas argumentas, kodėl reikia alkoholio kontrolės įstatymą peržiūrėti, nes jei natūraliai atsiranda didesnė branda, ypač tarp jaunimo, alkoholio vartojimo požiūriu – mes negalime būti tie, kurie ant viršaus dar lipdo nepagrįstus ir nelogiškus draudimus.“
J. Jarutis: nepaėmėme tų draudimų nuo lubų, rezultatai matysis po kelių dešimtmečių
Tuo tarpu LVŽS narys, Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis sako, kad visi, anoje kadencijoje priimti, alkoholio prieinamumo ribojimai – pagrįsti ir turi logiškus paaiškinimus: „Mes ne šiaip sau iš lubų paėmę sugalvojom tuos draudimus: yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimai, kad du dalykai – apribotas alkoholio prieinamumas ir amžiaus, kada galima įsigyti, ribojimas – labiausiai veikia žmones, priklausomus nuo alkoholio.“
Be to, sako politikas, mokslo įrodyta, jog kuo vėliau žmogus pradės vartoti alkoholį – tuo mažesnė tikimybė tapti priklausomam. Kodėl didžiausiems pardavimo laiko ribojimams pasirinktas būtent sekmadienis? J. Jaručio teigimu, taip siekta, kad pertrauka tarp savaitgalinio poilsio vartojant alkoholį ir produktyvios darbo dienos būtų kuo ilgesnė.
Anot J. Jaručio, prireiks ne penkerių ir net ne dešimties metų, norint pakeisti visuomenės požiūrį į alkoholį ir suformuoti saikingo vartojimo įpročius: „Būtų gaila, jei dabartinė valdančioji dauguma sušvelnintų tuos ribojimus. Manau, kryptingas visų valdžių ėjimas mažinant prieinamumą ir išlaikant esamą amžiaus cenzą, gali turėti poveikį, bet turės jį ne šiandien, ne rytoj. Manau, tai yra kelių dešimtmečių reikalas.“
Sekmadieniniai ribojimai neišblaivino pirmadienio rytų darbovietėse
Pasak valstiečių atstovo J. Jaručio, statistika rodo aną kadenciją priimtų sprendimų veiksmingumą: įvedus LVŽS siūlytus ribojimus, per pastaruosius dvejus metus alkoholio suvartojimo kiekis vienam asmeniui mažėjo dviem litrais, o dėl padidintų alkoholio akcizų, 2016 – 2018 metais biudžeto pajamos išaugo 80 mln. Eur. Be to, priklausomybių nuo alkoholio atvejų, sako Seimo narys, sumažėjo 11 proc., psichozių – 24 proc., o apsinuodijimo alkoholiu – 12 proc.
Bendrovės, teikiančios automatizuotą blaivumo patikros paslaugą „Dirbkblaivus“ vadovas Darius Didžgalvis sako, jog už skaičiavimus, kiek suvartoto alkoholio tenka vienam asmeniui ar pan., kur kas iškalbingesnė kita statistika, atskleidžianti, kiek darbuotojų ateina į darbus, dar veikiami alkoholio, nes būtent šie skaičiai rodo apie saiko nebuvimą, o tai jau – tiesioginis kelias į priklausomybę.
Pasak D. Didžgalvio, pirmadienis visada buvo pati „neblaiviausia“ darbuotojų diena ir sekmadieniniai prekybos alkoholiu ribojimai nedavė jokio ilgalaikio efekto: „Kai buvo įvesti ribojimai – pirmą mėnesį labai maloniai nustebome, 30 proc. krito neblaivių darbuotojų, ateinančių pirmadienio rytą, skaičius. Po antro mėnesio beliko tik 15 proc. Po trečio mėnesio viskas grįžo į buvusį lygį.“
Be to, anot „Dirbkblaivus“ vadovo, esami skaičiai rodo, jog pakilus alkoholio akcizui, dalis vartotojų ne atsisakė svaigiųjų gėrimų, o ėmė rinktis žemesnės kokybės alkoholį. D. Didžgalvio teigimu, Lietuvoje vis daugiau įmonių, manančių, jog darbuotojams, kurie dėl kažkokių priežasčių į darbą ateina neblaivūs, reikia padėti spręsti problemas, o ne bausti ar mesti iš darbo.
