Pernai spalį du trečdaliai Lietuvos savivaldybių fiksavo didėjanti naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių. Tokia pat atvejų dinamika buvo užfiksuota ir praėjusią savaitę. Daugeliui Europos Sąjungos šalių susidūrus su didėjančiu sergamumu ir kai kurioms grįžtant prie griežto karantino, Lietuvoje stebimos tendencijos taip pat kelia nerimą.

Pasak epidemiologų, didžiausią poveikį augančiam sergamumui daro šiuo metu visoje Lietuvoje plintančios pavojingos koronaviruso atmainos.

Viruso genomo sekoskaitos tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižyminti britiškoji koronaviruso atmaina. Tiriant atsitiktinius mėginius, šiai atmainai būdingas S geno trūkumas nustatomas 70-80 proc. atvejų.

Būtent Vilniaus apskrities savivaldybėse fiksuojamas didžiausias 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų: Širvintų rajone šis rodiklis siekia 744, Vilniaus rajone – 569, Vilniaus mieste – 540, Švenčionių rajone – 511. Šie skaičiai ženkliai viršija bendrą šalies vidurkį (278).

Su britiškąja koronaviruso atmaina ir aukštyn šoktelėjusiu sergamumu siejamas ir vasario viduryje prasidėjęs hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičiaus augimas Vilniaus regione. Pusė visų Lietuvoje hospitalizuotų COVID-19 pacientų šiuo metu guli būtent Vilniaus regiono ligoninėse (357 iš 702). Pasiekus 70 proc. lovų užimtumą, kai kurios ligoninės priverstos didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių.

Kituose regionuose hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius kol kas toliau mažėja arba išlieka stabilus, tačiau situacija per artimiausias savaites gali keistis. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose koronaviruso britiškosios atmainos paplitimas galimai siekia 30-40 proc. Kitų šalių patirtis rodo, kad šiai atmainai patekus į tam tikrą teritoriją per keturias-šešias savaites ji gali tapti dominuojančia.

Specialių priemonių sustabdyti atmainų plitimui nėra, todėl epidemiologai ragina visų savivaldybių gyventojus griežtai laikytis jau taikomų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių, mažinti judėjimą ir socialinius kontaktus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos, vėdinti patalpas ir pan. Itin svarbu, kad asmenys, jaučiantis ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus nevyktų į darbą ar kitas viešas vietas, o liktų namie ir registruotųsi koronaviruso tyrimų atlikimui. Ypatingas dėmesys taip turi būti skiriamas sąlytį su sergančiais turėjusių asmenų nustatymui ir izoliavimui, taip pat gyventojų profilaktiniam testavimui.

Profilaktinis darbuotojų testavimas yra labai svarbus siekiant išaiškinti besimptomius atvejus. Jis padeda užtikrinti, kad į įstaigą, įmonę ar organizaciją ateitų dirbti sveiki darbuotojai. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo anksčiau galima imtis priemonių ir sumažinti tikimybę, kad žmogus išplatins infekciją savo darbe ar šeimoje.

Vienas iš rizikos veiksnių tebėra kelionės į užsienį – būtent iš kitų šalių į Lietuvą pateko pavojingos koronaviruso atmainos.

Nors keliautojams taikomi sugriežtinti reikalavimai, ir dabar atvykstančiųjų į Lietuvą prašoma turėti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą bei izoliuotis 10 dienų po atvykimo, šios priemonės negali visiškai užkirsti kelio atmainų įvežimui. Kai kurių kategorijų keliautojams taikomos išimtys, taip pat, jei žmogus keliauja ligos inkubaciniu periodu, jis dar gali neturėti matomų ligos požymių ir susirgti jau grįžęs namo, todėl atvykus iš kitų šalių svarbu laikytis nustatytų izoliacijos reikalavimų ir bendrųjų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių.

Koronaviruso paveiktomis šalimis šiuo metu laikomos visos pasaulio šalys. Kai kuriose jau kylant trečiajai pandemijos bangai, SAM ragina gyventojus įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį.