PAR atmainos rizikos

„PAR atmaina pirmiausiai buvo pastebėta Pietų Afrikoje 2020 m. spalį, būtent dėl jos turimos mutacijos viruso spyglio baltyme buvo pastebėta, kad ši atmaina kažkuo skiriasi. Būtent dėl to pastebėjimo buvo pastebėta ir vadinamoji britiška atmaina.

Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad kitos PAR turimos mutacijos taip pat yra susietos su sumažėjusiu antikūnių efektyvumu. Tai reiškia, jeigu yra paskiepyta arba persirgta atmainomis, kurios neturi šios mutacijos, antikūniai, kurie yra sukurti, sunkiau atpažįsta PAR atmainą ir kol kas tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ji kelia rūpestį“, – atmainos problematiką pristatė dr. Gytis Dudas, Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas-evoliucinis biologas.

Tai, pasak mokslininko, didina tikimybę užsikrėsti pakartotinai. G. Dudo teigimu, kol kas dar negalima pasakyti, ar PAR atmainos simptomai skiriasi nuo kitų atmainų.

„Kadangi Jungtinė Karalystė turėjo labai efektyvią sekoskaitos programą, jie galėjo labai lengvai susieti klinikinius duomenis su viruso atmainų informacija. Būtent todėl mes galėjome ganėtinai užtikrintai kalbėti apie 40 proc. padidėjusį britiškosios atmainos plitimą. Su PAR atmaina tokios informacijos kol kas neturime, ji nėra plačiai paplitusi Europoje“, – teigė jis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis patikino, kad PAR atmainos atsiradimas Lietuvoje buvo labai tikėtinas.

Vytenis Andriukaitis
Foto: Asmeninins albumas

„Lietuva yra labai atvira, daug keliautojų, taip, kad viruso plėtros keliai yra visiškai akivaizdžiai žinomi. Kita vertus, Lietuva ne taip intensyviai taikė genų sekoskaitos sistemą, tai gali būti, kad aptikti atvejai yra vėlyvi. Žvelgiant į Europos Sąjungos (ES) žemėlapį, tiek britiškoji atmaina, tiek PAR jau yra ir kitose valstybėse, tai nieko netikėto nėra“, – sakė V. Andriukaitis.

Vis tik, anot V. Andriukaičio, apie suvaržymų stiprinimą Lietuvoje, reaguojant į PAR atmainos pasirodymą, vertėtų kalbėti, atsižvelgiant į labai konkrečią epidemiologinę situaciją.

„Tas užrakinimas, kuris tęsiasi nuo lapkričio 4 d., jis pats vienas nepadėjo pakankamai sumažinti užsikrėtusių žmonių skaičiaus, nes nenaudojamos visos kitos kompleksinės priemonės, kurias reikia taikyti ir labai taikyti tikslingai teritorijose. Išties labai menkai pasitikima savivaldybėmis ir labai menkai pasitikima visuomenės aktyvumu, kurį galima išnaudoti. Manau, kad kompleksinio valdymo trūkumas yra akivaizdus“, – akcentavo V. Andriukaitis.

G. Dudas pastebėjo, kad PAR atmaina Lietuvoje pastebėta gana anksti, todėl galimybės užkirsti kelią šios atmainos plitimui yra labai geros.

„Jeigu kalbame apie kažkokius griežtinimus, tai šiuo metu kalbame apie labai tikslingus ir ribotus griežtinimus“, – tikino G. Dudas.

Nesuvaldžius mažo PAR atmainos atvejų skaičiaus, anot G. Dudo, reikės galvoti apie platesnius ribojimus. Jis pateikė pavyzdį su britiškosios atmainos plitimu Lietuvoje, kai kelias šios atmainos plitimui nebuvo efektyviai užkardytas ir, kaskart gavus naujus sekoskaitos duomenis, matome smarkiai didėjančius užsikrėtimų britiškąja atmaina skaičius.

„lgalaikiai ribojimai turi savo kainą žmonių psichologijai ir kiek jie gali pateisinti tiek sau Vyriausybės veiksmus, tiek iš viso turi kantrybės tam“, – tikino G. Dudas.

Izraelis pamažu grįžta į įprastą gyvenimo ritmą

Izraelyje gyvenančios lietuvės Ilonos Sakalauskaitės teigimu, vadovaujantis paskutiniosios paros duomenimis, per parą Izraelyje buvo atlikta daugiau nei 57 tūkst. testų, iš jų kiek daugiau nei 900 buvo teigiami. Ji tikino, kad naujų atvejų augimo tendencija Izraelyje mažėja, nors sunkių ligonių ir mirčių skaičiaus visiškai sumažinti nepavyksta.

Foto: Imago / Scanpix

Vis tik sugrįžimas į normalų gyvenimą, Izraelyje gyvenančios lietuvės teigimu, vis dar yra gana sąlyginis.

„Bet koks atlaisvinimas suprantamas, kaip „bet jeigu“. Izraelyje grįžta mokyklos, vaikai, darželiai, praktiškai jau atsisakyta iš pradžių taikytų kapsulių, jau dalijamos klasės tik į dvi dalis, šešiolikmečiai gali skiepytis, tai jie apskritai be jokių rizikų gali tęsti mokslus ir ruoštis abitūros egzaminams. <..>

Balandžio viduryje laukia Izraelio nepriklausomybės diena, savaitę prieš – Holokausto aukų minėjimo diena. Įprastai per šitas dienas būdavo grandioziniai renginiai, paradai, tai Sveikatos apsaugos ministerija jau avansu šaukia, kad mes tikrai neleisime koncertų, bet manyčiau, kad renginių tikrai nebus atsisakyta. Gal šiek tiek bus apribota“, – sakė moteris.

I. Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad ateinančią savaitę bus švenčiama didžiausia žydų metų šventė, prilyginama Kalėdoms Lietuvoje. Jokių suvaržymų keliauti ar švęsti nenumatoma.

Paklausta, kas lėmė sparčią ir sėkmingą vakcinacijos kampaniją Izraelyje, moteris išskyrė kelis aspektus.

„Ryšiai, nebuvimas reikalo derinti savo veiksmus ir planus su kažkuo, finansinės galimybės ir numatymas, kad, sumokėjus ženkliai daugiau, ilgainiui tai atsipirks, nes šalis anksčiau išeis iš uždarymo. Tai tas žingsnis ekonomiškai pasiteisino“, – tikino I. Sakalauskaitė.

Moteris taip pat prisiminė, kad Izraelyje buvo taikyti trys itin griežti uždarymai, o trečiasis sutapo su vakcinacijos pradžia.

Ragina nelyginti nesulyginamų dalykų

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui V. Andriukaitis paragino nelyginti vakcinacijos Izraelyje ir Europoje. Anot jo, tai nelygintini atvejai.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Čia turbūt turėtumėme sutarti, kaip, ką lyginame, nes jeigu lyginsime Izraelį ir jo gyventojų skaičių, tai atitiktų vienos ES valstybės skaičius. Tuo tarpu ES yra 27 valstybės. <..> Priimtas sprendimas (ES – aut.past.) bendrai pirkti, bendrai tikrinti, bendrai užsisakyti ir bendrai paskirstyti, ir bendrai siekti paskiepijamų žmonių apimčių. <..>

Pasižiūrėkime į Britaniją ir JAV. Turbūt sutiksite, kad JAV ėmė skiepyti po to, kai pasikeitė jų administracija, buvo metami milžiniški resursai užpirkti vakciną ir pasaulinės vakcinų rinkos situacijos kontekste netgi sutriko tiekimas“, – kalbėjo jis.

„ES kontekste reikia įgyvendinti tuos susitarimus, kurie buvo pasirašyti, tačiau partneriai, pasirašę susitarimus, nevykdo savo grafikų. Čia yra didžiulė problema. Jeigu palyginsime, kiek tame kontekste paskiepyta visos ES mastu gyventojų, tai ji praktiškai galėtų sakyti, kad rezultatai yra maždaug trečdaliu mažesni nei buvo planuota“, – tęsė V. Andriukaitis.

Jis taip pat atmetė Lietuvos galimybes pirkti vakciną savarankiškai.

„Jeigu Lietuva mėgintų pati viena pirkti, bijau, kad pasekmės būtų dar įvairesnės. Taip, kad sutarkime: palyginti Izraelio pajėgumus, turtingumą ir ryšius, kontaktus ir Lietuvos, tai tos šalys nėra palygintinos“, – sakė jis.

Kas trukdo vakcinacijai Lietuvoje?

Asmenų virš 80 metų amžiaus kategorijoje Lietuvoje pasiskiepiję yra vos 36 proc. Vakcinacijos procesas mūsų šalyje vyksta gana lėtai. Anot V. Andriukaičio, nemažą įtaką šiuo atveju daro ir netinkama komunikacija.

Vytenis Andriukaitis

„Reikia suvokti, kad visuomenės informavimo kampanija ir komunikavimo strategija negali būti apibrėžta vienos savaitės ar dviejų. Dar daugiau, kai jūs matote šitokias komunikacijos klaidas, kai iš ryto sako, skiepysime vakcina, po pietų – atšaukiame, po to – lauksime sprendimo, po to sulaukiame sprendimo ir pirmadienį vėl bėgsime skiepytis, tai, komunikacine prasme, čia yra didžiulė nelaimė. <..>

Deja, komunikacinės strategijos aš nematau, kaip ir informacinės kampanijos“, – sakė V. Andriukaitis.

Komunikacija Izraelyje, pasak I. Sakalauskaitės, yra išties aktyvi bei efektyvi.

„Gatvėse apstu, siunčiamos žinutės, pranešimai, netgi skambina iš poliklinikų, iš ligonių kasų, ragindami ateiti, gauti informacijos. To tikrai netrūksta ir jeigu žmogui kyla pagrįstų ar nepagrįstų abejonių, klausimų, jis gali rasti atsakymus“, – patirtimi pasidalijo Izraelio lietuvė.

I. Sakalauskaitė pasakojo, kad Izraelyje atsirado tam tikra grupė žmonių, kurie neatėjo pasiskiepyti antrąjį kartą. Pagrindinė neatėjimo skiepytis priežastis buvo ta, kad jie po pirmojo skiepo jautė šalutinius reiškinius.

Dėl šios priežasties, kaip pastebėjo V. Andriukaitis, privalu žmones informuoti, kad tam tikri šalutiniai vakcinos efektai yra visiškai normalus dalykas.

„Reikia iš karto žmonėms paaiškinti, kad vakcina privalo turėti šalutinius efektus. Kodėl? Nes jos prigimtis tokia. Čia juk ne aspirino tabletė. Čia įleidžiamas būtent antigenas, būtent virusas – prislopintas arba tik jo dalelė – tam, kad išprovokuotų organizmo imunines reakcijas. Tai yra natūralu, bet žmonėms nepaaiškina“, – situaciją aptarė V. Andriukaitis.