Laisvės partija toleranciją Lietuvoje skatins baudomis.

„Mes apsaugome socialiai pažeidžiamas grupes“, – aiškino Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

„Siekiama reguliuoti žmonių laisvą kalbėjimą“, – savo poziciją apie šį pasiūlymą pateikė opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.

Laisvės partija siekia papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą. Baudų sulauks tas, kuris „viešai tyčiosis dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų“.

Laisvės frakcijos seniūnė Seime Ieva Pakarklytė sako, kad tam tikros sankcijos lauktų ir dėl įsitikinimų ir pažiūrų.

„Čia yra ir generalinio prokuroro metodinės rekomendacijos, kuriose yra surašyti visi šitie pagrindai“, – sakė parlamentarė.

Už šių nuostatų nesilaikymą siūloma įvesti baudas nuo 300 iki 1000 eurų.

Draudimas tyčiotis ir niekinti dabar yra Baudžiamajame kodekse. Laisvės partiją jį perkelti nori į Administracinį. Nes dabar mato, kad teisėsauga, vertindama tokius incidentus dažnai nemato priežasčių užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir jos išvengiama apskritai. Baudžiamajame kodekse liktų neapykantos skatinimas.

„Mes visų pirma turėtume kalbėti, ar tai yra proporcinga baudžiamoji atsakomybė. Nes mes matome, kad pavojingumo lygmeniu labai skiriasi tai, kas numatyta Baudžiamajame kodekse“, – aiškino teisingumo ministrė.

Opozicijos atstovė A. Širinskienė teigia, kad baudžiamajame procese būna ikiteisminis tyrimas, advokatas, teisėjas.

„Administracinėje nusižengimų kodekse mes dažniausiai turime policijos pareigūną, kuris skiria bauda. Aišku, kiltų klausimas kaip policijos pareigūnai, kokia metodika remiantis įrodinės, kad yra niekinimas“, – klausimus kėlė ji.

Didieji koalicijos partneriai – Tėvynės sąjunga nerimauja, kad ta suvaržytų ir žiniasklaidos laisvę. Pirmoji eilutė sako, kad „tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė“. Vadinasi, jeigu portalas ar televizija parodys nuomonę, kurią kas nors priims kaip patyčias, bus baudos.

„Mes turime apsidrausti nuo tokių kraštutinumų. Ir aptarti projektą prieš jį pateikiant su žiniasklaidos atstovais“, – LNK žinioms sakė konservatorius Jurgis Razma.

Laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė nėra tuo tikra.

„Reikėtų gal su teisininkais pasikonsultuoti. Bet nemanau, kad žiniasklaidą turėtų to apimti“, – sakė parlamentarė.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pati pasako aštresnį žodį. Feisbuke prieš kurį politikė rašė tokį komentarą: „Visokie lochai, pilni neapykantos ir nesužaloti išsilavinimo, pasislėpę už netikrų profilių – štiš, būsit užblokuoti“.

O praėjusioje Seimo kadencijoje svarstytas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje kitas jos pasisakymas apie valstietį Audrį Šimą.

„Tai gali daryti tik nuoširdus nacis, arba nesusipratėlis, arba šūdo gabalas“, – praėjusių metų pavasarį žiniasklaidai sakė ji.

A. Armonaitė nuobaudų tada išvengė.

I. Pakarklytė sako, kad esminis pataisos tikslas – kad išvardintoms pažeidžiamoms grupėms nebūtų grasinama ir nebūtų raginama su jomis susidoroti.

Ar šios pataisos bus priimtos, veikiausiai priklausys nuo to, kaip balsuos konservatoriai. Jie sako, kad jie iš principo jas palaiko, tik reikia pakoreguoti.

„Reikia pagalvoti apie kažkokius mechanizmus, kurie leistų įvertinti, kad tai yra tyčiojimasis, niekinimas. O ne elementari kritika“, – tikino konservatorius J. Razma.

Šias įstatymo pataisas Laisvės frakcijos atstovai kol kas dar tik registravo, bet sieks, kad jos Seimo salę pasiektų dar šioje Seimo pavasario sesijoje.