Konflikto kulminacija – iškirstos pušys

Vaizdingoje vietoje, Domeikavos seniūnijoje šalia Neries pakrantės įsikūrusiame Smiltynų I kaime verda aistros.

Kotedžo gyventojai savivaliavimu, siekiu pasipelnyti ir gamtos niokojimu kaltina toje pačioje gatvėje gyvenantį, čia pat esančius nemažus žemės plotus valdantį verslininką.

Pasak gyventojų, jų kaimynas įsigijęs šalia esantį žemės sklypą jiems siūlė išpirkti žemę, praplėsti savo ribas, o šiems nesutikus – ėmėsi teroro.

Neva jis grasino savo valdomoje teritorijoje pastatyti smarvę skleisiančius lauko tualetus, taip pat šalia savo namo vykdo statybas, dėl ko sunkiasvorė technika niokoja bendro naudojimo kelią, gadina trinkeles.

Konfliktas kulminaciją pasiekė kovo 23-iąją, kai pjūklu „ginkluotas“ verslininkas pradėjo pjauti ties kotedžo sklypo riba augančias, prieš 12 metų sodintas pušeles. Jų ginti puolė vienas daugiabučio namo gyventojų, Jonavoje dirbantis medikas.

„Kuo tie medžiai jam trukdė? Kodėl tiek metų augusias pušeles reikėjo taip drastiškai sunaikinti, juk tai nusikaltimas prieš gamtą“, – kaimyno elgesiu piktinosi žmonės.

Kaimynų konfliktas Kauno rajone, Smiltynų kaime

Medikas puolė su mačete, verslininkas gynėsi grandininiu pjūklu ?

Medžius išpjovęs verslininkas portalo „Delfi“ žurnalistui sakė taip pasielgti turėjęs teisę, nes pušys augo jam priklausančiame žemės sklype.

Vyras sakė čia turintis savų planų, kurių įgyvendinimui medžiai trukdę, todėl nusprendė juos pašalinti.

Iš tiesų, lankantis konflikto vietoje tapo akivaizdu, kad nupjauti medžiai auga bent 10 centimetrų už kotedžo gyventojams priklausančių sklypų ribos, taigi, formaliai patenka į kaimyno nusipirkto sklypo teritoriją. Šį faktą konstatavo ir riboženklius apžiūrėję Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Pušis įsigytame sklype pjovęs verslininkas pasakojo, kad darbuojantis grandininiu pjūklu jį su mačete užpuolė vienas kotedžo gyventojų, žinomas medikas. Esą tik greitos reakcijos dėka pavykę apsiginti pjūklu...

Susisiekus su minėtu gyventoju, šis kategoriškai neigė puolęs kaimyną mačete bei pateikė savo versiją. Esą pats verslininkas jam grasinęs grandininiu pjūklu, laikė jį pavojingame atstume įžengęsį svetimą teritoriją.

Kad konflikto iš tiesų būta, portalui „Delfi“ patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.

„Kauno rajone, Smiltynų I kaime buvo gauti du pranešimai. 14 val. 53 min. gautas pranešimas, kad nepažįstami asmenys pjauna medžius. Antrasis pranešimas gautas 15 val. 10 min., jog prieš 15 minučių pjaunant savo medžius atėjęs kaimynas grasino ir įžeidinėjo.

Buvo gauti du pareiškimai. Dėl abiejų atvejų Kauno rajono policijos komisariate pradėti aplinkybių patikslinimai“, – nurodė policijos atstovė.

Kaimynų konfliktas Kauno rajone, Smiltynų kaime

Nesutaria ir dėl kelio

Tai, kad konfliktai tarp nemažą žemės plotą, apie 12 hektarų valdančio, nuosavame name gyvenančio verslininko ir toje pačioje gatvėje esančiame kotedže įsikūrusių jo kaimynų tapę itin giliais, liudija ir abipusiai priekaištai dėl visų naudojamo kelio.

Kotedžo gyventojai tikina, kad greta savo namo naują būstą statantis kaimynas niokoja visų lėšomis įrengtą kelią: riedantys sunkvežimiai gadina jo dangą bei trinkeles, laužo medžių šakas, kelia pavojų vaikams.

Žmonės pripažino saugantys nuo sunkvežimių kelią, neleidžiantys jiems pravažiuoti. Tą patvirtintino ir pats verslininkas, pateikęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kelią automobiliu užblokavęs vienas kaimynų.

„Tai bendro naudojimo kelias, jam nustatytas servitutas, aš turiu teisę patekti į savo sklypą“, – argumentavo su kaimynais konfliktuojantis vyriškis.

Pasikvietęs Kauno rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus jis reikalavo, kad šie nustatytų faktą, jog dar vieno konflikto objektu tapusiu keliuku pravažiuoti statybinei technikai trukdo šalia augantys medžiai. Esą jų šakos gadina sunkiasvorius automobilius.

Tačiau šis argumentas buvo atmestas, pasiūlyta kilus problemoms medžius tik apgenėti, o ne juos pjauti, apie trukdymus naudotis keliu – informuoti policijos pareigūnus.

Verslininkui priekaištauta ir dėl to, esą jis savavališkai pastatydamas tvoras užtvėrė gyventojams praėjimą prie parko, tad norint į jį patekti, reikia eiti aplinkkeliais. Susisiekus su Domeikavos seniūne Lina Mišeikiene, ši patvirtino, jog konfliktinės situacijos jai žinomos, o Nacionalinė žemės tarnybos informavo, kad statyti užtvaras savo valdomoje teritorijoje šis žmogus visgi turėjo teisę.

Kaimynų konfliktas Kauno rajone, Smiltynų kaime

Tikroji konfliktų priežastis: noras pasipelnyti ?

Kodėl apie 12 hektarų žemės patrauklioje Kauno rajono vietoje valdantis verslininkas puolė naikinti prie kaimynystėje esančio kotedžo augančius medžius? Kodėl iškeltas reikalavimas pašalinti į jam nuosavybės teise priklausantį miško sklypą „patekusius“ kotedžo gyventojų sodintus dekoratyvinius augalus, ten buvusius kitus daiktus?

Viena vertus, tokią teisę teritorijos savininkas turi, tai patvirtino situaciją vietoje įvertinę Kauno rajono savivaldybės atstovai, tačiau čia gali slypėti ir kitos priežastys.

Kotedžo gyventojai pasakojo, jog šalia esančio žemės sklypo savininku tapęs verslininkas pradžioje tokių veiksmų nesiėmė. Jis siūlė kaimynams praplėsti savo sklypelių ribas, pirkti ar nuomotis jo nusipirktą miško žemę, o atsisakius šio pasiūlymo – minėjo nieko gero kaimynams nežadančius planus.

„Jis sakė, kad palei mūsų ribą pastatys lauko tualetus“, – tikino viena kotedžo gyventoja, nors vėliau paaiškėjo, kad tai tik vaizdingai perfrazuotas kaimyno „pasiūlymas“.

Apie tai, kad bandyta brangiai parduoti ar išnuomoti nuosavybe tapusią miško žemę šalia esančio kotedžo gyventojams liudija ir „Delfi“ turimas verslininko laiškas kaimynams.

Jame siūloma už 1 arą miško žemės mokėti po 3 tūkst. 750 eurų (5 tūkst. 625 eurų už 1,5 aro sklypą). Laiške nurodoma, jog šio pasiūlymo atsisakius nuo 2021 metų kovo 1 dienos kaina jau bus 7 tūkst. eurų už 1 arą, ji kasmet keisis priklausomai nuo infliacijos

Tame pačiame laiške gyventojai sulaukė ir kaimyno siūlymo jo įsigytą žemę ne pirkti, bet nuomotis. Nurodyta 33 eurų už 1 arą kaina „sutartam laikotarpiui“, tačiau nuo šių metų kovo 1 dienos nuomos kaina didėja iki 50 eurų už 1 arą.

Įdomiausia šio laiško kaimynams dalis – iškeltos sąlygos, jeigu šie nesutiks žemės pirkti ar nuomotis ir toliau ja, pasak autoriaus, „naudosis už dyką, kas jam nepriimtina“.

Čia minima, kad bus kreiptasi į Viešosios tvarkos tarnybą (kas ir buvo padaryta – red.), kad 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos būtų pašalinti medžiai, želdiniai ir statiniai.

Laiško autorius taip pat žadėjo, kad 5 cm nuo sklypo ribos bus pastatyta 2 metrų aukščio vielinė tvora, už jos – įrengta aikštelė, „kurioje galimai bus saugomi aksesuarai iš būsimų statybų, gretimų arklidžių ar elnyno skerdyklos“.

Kaimynų konfliktas Kauno rajone, Smiltynų kaime

Tikina kaimynų „nereketavęs“, o tik informavęs apie galimus planus

Pats verslininkas neneigė šio laiško autentiškumo, tačiau tikino, kad būta ne vieno susirašinėjimo, tad šis – tarsi ištrauktas iš bendro konteksto.

Jis sakė norėjęs šalia esančio kotedžo gyventojams gero, kad šie galėtų praplėsti turimų žemės sklypų ribas ir teisėtai naudotis. Paklausus apie kaimynų replikas, esą šis norintis už šalia esančią žemę gauti „kosminę“ kainą, vyras minėjo siekiantis tik realios rinkos kainos...

Tai, kad nesutikusiems su jo sąlygomis kaimynams verslininkas iš tiesų siūlė pabloginti situaciją girdėjo ir jo iškviesti Kauno rajono savivaldybės atstovai. Jų akivaizdoje vyras kaimynams sakė iškirsiantis už jų sklypų ribos esantį mišką, tai būsiantis plynas kirtimas...

Su kaimynais konfliktuojantis verslininkas portalui „Delfi“ patikslino, esą tik informavo greta gyvenančius žmones, kokie gali būti jo planai įsigytoje žemėje bei geranoriškai siūlęs ją įsigyti ar nuomotis, kad vėliau nebūtų apkaltintas savivale...

Jis kategoriškai nesutiko su kaimynų teiginiais, kad jų vertinimu ši taktika panaši į reketą ar šantažą ir žadėjo savo teises ginti teisme.

Kaimynų konfliktas Kauno rajone, Smiltynų kaime
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (707)