Kaip Delfi sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos ir specialiai šiam klausimui parlamente suburtos darbo grupės narys Arvydas Pocius, tyrimų centro direktoriaus skambučio jis sulaukė antradienį, Seimo plenarinio posėdžio metu.
„Taip, skambino man vakar plenarinio posėdžio metu, bet aš labai trumpai jam pasakiau, kad neturiu galimybės kalbėti, nes vyksta plenarinis posėdis“, – patvirtino A Pocius.
Pasak jo, A. Jakubauskas parlamentarui pasakojo, kad jį palaiko dalis disidentų, kai kurie visuomenininkai.
„Jis labai norėjo ilgesnio pokalbio, bet aš pasakiau, kad turiu susidaręs savo nuomonę, yra komisijos nuomonė. Iš jo pusės buvo toks, kad jį palaiko įvairūs disidentai – pradėjo minėti pavardes, visokias visuomenines organizacijas. Sako, kad palaiko centrą. Sakau, kad ir aš palaikau centrą, aš esu už tą centrą, o daugiau negalėjau kalbėti, į diskusijas nesivėliau, nes netinkamas buvo metas pokalbiui“, – pažymėjo A. Pocius.
Seimo nario teigimu, situacija, kurioje atsidūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra nemaloni ir nenormali.
„Man atrodo, kad tai yra grynai vadybinės problemos, ne pačio centro klausimas, bet viename žmoguje ir šioje vietoje turiu savo nuomonę, tą išsakiau komisijos nariams, kolegoms. Bus dabar Seimo valdybos ir Seimo apsisprendimas, mes savo išvadas padarėme“, – sakė A. Pocius.
Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad nauja centro vadovybė turėtų mažiau menkinti buvusių vadovų darbą.
„Man šioje vietoje labai neskaniai atrodydavo ta centro kritika, kad nieko nebuvo padaryta, viskas padaryta blogai, blogai organizuota, atėjo Mesijas ir tuoj čia padarys. Taip negalima kalbėti – tiek puikių darbų padarėme su buvusia direktore Birute Burauskaitė, kiek pastatyta paminklų, kiek surasta partizanų palaikų, perlaidota. Tikrai daugybė gerų darbų padaryta, taip viską nubraukti negalima“, – kalbėjo konservatorių frakcijos narys, pridūręs, kad, jo nuomone, atleidinėti darbuotoją komisijos darbo metu yra neprofesionalu.
Taip kalbėdamas politikas turėjo mintyje iš darbo centre atleistą istorikę Mingailę Jurkutę, kuri buvo viešai prabilusi apie centro veiklos politizavimą.
Skambučio sulaukė ir Vilkauskas
A. Jakubausko skambučio sulaukė ir kitas parlamentaras – socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Anot politiko, klausimas, ar palaikyti siūlymą atleisti A. Jakubauską iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus pareigų, bus keliamas frakcijos posėdžio artimiausiomis dienomis metu.
„Mes nebuvom susitikę, bet buvo skambutis. Kadangi buvo posėdis, mes nesusitikome. Dabar pagal tai, kiek turiu informacijos, tai ateina laiškų iš visuomeninių organizacijų, mačiau ir universitetų pozicijas, manau, kad frakcijoje šį klausimą dar apsvarstysime“, – Delfi sakė K. Vilkauskas.
Paklaustas, apie ką kalbėjosi su A. Jakubausku, parlamentaras atsakė, kad pokalbis buvo trumpas dėl tuo pačiu metu vykusio posėdžio.
„Tiesiogiai nesakė dėl ko, bet norėjo susitikti. Jei žmogus nori susitikti, tai natūralu, kad tai aktualu. Aš supratau, dėl ko tas noras susitikti yra“, – pripažino Seimo narys.
K. Vilkauskas teigė kol kas dar vertinantis abiejų pusių argumentus – tiek žmonių, palaikančių A. Jakubauską, tiek tų, kurie siūlo, jog centro vadovas būtų atleistas.
„Aš esu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje, tai buvo svarstomas tas klausimas, buvo susitikimas su centro direktoriumi ir atstovais bei kita puse, kurie savo nuogąstavimus išreiškė dėl centro veiklos ir ateities. Buvo įvairūs argumentai ir dabar tų argumentų iš abiejų pusių daugėja. Viską reikia žiūrėti gana atsakingai, nes tai yra labai svarbi Lietuvai įstaiga“, – teigė politikas.
„Aš esu iš tų žmonių, kurie stengiasi įsigilinti į argumentus ir tikrai turėsiu savo nuomonę“, – pridūrė K. Vilkauskas.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: direktoriaus vietoje traukčiausi iš pareigų
Savo ruožtu sudarytos darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad susidariusi situacija kelia nerimą.
„Aš manau, kad direktorius turėjo kelis mėnesius padaryti taip, kad ir centre stotų normali situacija bei išspręstų tuos konfliktus, ir kad pats gal išsaugotų veidą. Dabar, kaip suprantu iš kai kurių centro darbuotojų, centre, su jais kalbėdamas direktorius sako, kad čia zuikių sukilimas ir tuoj čia viskas. Po darbo grupės kritiškų išvadų direktorius rodo kažkokį tai entuziazmą, bandydamas ieškoti sau paramos – nesudaro nei nuoširdaus vadovo įspūdžio, nei vadovo, kuris norėtų išspręsti (bėdas – aut.p.) ir galvoti apie centro reputaciją, įvaizdį, o ne apie savo reikalus“, – portalui sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Jos teigimu, susidariusi situacija, kai dalis LGGRTC darbuotojų palaiko atleistą iš darbo istorikę ir kalba apie problemas centro vadovybėje, o dalis darbuotojų išreiškia paramą direktoriui A. Jakubauskui, rodo gilėjančią vidinę takoskyrą.
„Tai vis tiek rodo gilėjančias takoskyras centre ir kad nevyksta normaliai darbas, didelė dalis mokslininkų yra nepatenkinti ir jų nuomonė yra neišgirsta, tai aš darau išvadą, kad žmogus nesusitvarko su pareigomis. Aš tokiu atveju, matydama panašias apraiškas savo vadovaujamoje organizacijoje, pasitraukčiau vardan tos organizacijos. Nemanau, kad garbinga būti poste, matant, kad kenčia visos organizacijos darbas“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jakubauskas tikisi paaiškinti situaciją frakcijoms
Tuo metu pats A. Jakubauskas sakė teigiamai vertinantis darbo grupės pasiūlymą parlamentarams nuspręsti, ar jis toliau tinkamas vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
„Aš vertinu labai palankiai. Kadangi esu akademinės bendruomenės narys ir dėstau politikos mokslus, kai su studentais kalbuosi apie demokratiją, tai labai dažnai kalbamės apie galimybę pasitikrinti, jeigu kyla abejonių, ar pareigūnas, ministras tinka toliau eiti pareigas. Demokratinės visuomenės sąlygomis ta patikra yra labai gera. Jeigu parlamentas pasitiki pareigūnu arba ministrui, paskui neturėtų būti daroma jokių kliūčių, tačiau jei nepasitiki, tai automatiškai jo įgaliojimai nutraukiami. Aš pasirengęs tą patikrą praeiti“, – akcentavo A. Jakubauskas.
Paklaustas, ar kalbėjosi su atskirais parlamentarais, A. Jakubauskas teigė, kad jo tikslas – susitikimuose su frakcijomis paaiškinti visą situaciją. Kartu jis neslėpė jaučiantis dalies Seimo narių palaikymą.
„Tikrai nekalbėjau dėl balsavimo. (…) Palaikymą jaučiu, kai kurie Seimo nariai, su kuriais Seime vakar susitikau, tikrai prielankiai palaiko ir matytų, kad galėčiau pareigas eiti toliau. Nežinau, kaip Seimas apsispręs“, – teigė centro vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į Seimo valdybą, prašant netaikyti klausimo sprendimui skubos tvarkos ir leisti susitikti su frakcijomis.
„Mes paprašėme netaikyti skubos tvarkos ir leisti susitikti su visomis frakcijomis bei Mišria Seimo narių grupe. Tokį laišką mes išsiuntėme penktadienį, tas raštas buvo užregistruotas pirmadienį“, – pažymėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius.
Į klausimą, ko tikisi iš pokalbių su frakcijomis, profesorius teigė norintis paaiškinti situaciją iš savo pusės.
„Norėčiau paaiškinti poziciją iš savo pusės. Kai kilo visa ši erzelynė, kalbėjo tik dr. Mingailė Jurkutė ir jos aplinka, aš sąmoningai nekalbėjau, nes maniau, kad tai yra įstaigos vidinis reikalas ir kad mes galime susitvarkyti. Man keista, kad kai kurių įstaigų vadovai, kurie neturi jokių sąsajų su genocido centru, prisiklauso visokių gandų – jie pradėjo vertinti, smerkti, pasirašinėti peticijas, raštus. Man tai buvo keista, nes jei mokslas apie praeitį turi būti paremtas faktais, tai man labai keista, kai kolegos mokslininkai vadovaujasi gandais“, – kalbėjo A. Jakubauskas.
Centro vadovas akcentavo kelis kartus kvietęs įvairius kolegas mokslininkus iš išorės pasikalbėti, tačiau pasiūlymas, anot jo, buvo ignoruotas. Kartu jis pripažino skambinęs ir keliems Seimo nariams.
„Galbūt buvo vienas ar kitas skambutis, buvo noras išdėstyti savo poziciją, tik tiek, bet aš manau, kad geriausia, kai ta pozicija yra išdėstoma kai susirenka visa frakcija – tada visi gali išklausyti, užduoti klausimus, padiskutuoti“, – teigė A. Jakubauskas.
Kaip atkreipė dėmesį LGGRTC direktorius, jei Seimo valdyba pritars prašymui leisti prieš balsavimą susitikti su frakcijomis, tai bus bandoma suorganizuoti nuotoliniu arba fiziniu būdu.
Galiausiai A. Jakubauskas akcentavo, kad susiklosčiusi situacija ir nesutarimai įstaigos viduje vis dėlto nepaveikė centro darbo.
„Niekaip nepaveikė, todėl, kad didžioji dauguma žmonių kaip dirbo savo darbus, taip dirba. (…) Darbas vyksta iš tiesų“, – sakė A. Jakubauskas, pažymėjęs, kad buvo sujaudintas jam išreikštu kai kurių disidentų ir Laisvės premijų laureatų palaikymu.
Laisvės frakcija sulaukė kvietimo pokalbiui
Tai, kad frakcija sulaukė pasiūlymo susitikti, patvirtino Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Čia, kaip suprantu, turbūt pono Jakubausko padėjėja tiesiog (paprašė – aut.p.) direktoriaus pavedimu suorganizuoti centro vadovo susitikimą su frakcija nuotoliniu ar fiziniu būdu“, – Delfi sakė parlamentarė.
Pasak jos, frakcijoje kol kas A. Jakubausko likimo einamose pareigose klausimas svarstytas nebuvo.
„Kol kas dar plačiau neaptarėme to klausimo frakcijos posėdžio metu, bet mes anksčiau šiek tiek ta tema kalbėjome – tai yra Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, ji yra parengusi išvadas, tik jų nematėme. Norėtume pirma susipažinti su tomis išvadomis“, – teigė I. Pakarklytė.
Tuomet, I. Pakarklytės teigimu, bus svarstoma, ar frakcija susitiks su A. Jakubausku ir kaip balsuos slapto balsavimo metu. Atleidimui iš LGGRTC direktoriaus pareigų reikalingas 71 Seimo nario balsas.
I. Pakarklytė neslėpė, kad LGGRTC susidariusi situacija neramina, nes centro reputacijai, anot frakcijos seniūnės, iškilęs pavojus.
„Labai liūdna ir gaila, kad tokio svarbaus tyrimų centro reputacijai šiuo metu yra kilęs pavojus, ji diskredituojama ir tas autoritetas, kaip tyrimų centro, kaip rimtos institucijos pastaruoju laiku yra labai sumenkęs. Ta institucija visų pirma turėtų būti mokslo institucija – tyrimu centras užsiima tyrimais ir mokslu, o kol kas mes tos dalies pastaruoju metu pasigendame“, – pridūrė I. Pakarklytė.
Diskusija dėl A. Jakubausko likimo pareigose kilo po to, kai iš darbo LGGRTC buvo atleista istorike M. Jurkutė, kuri ėmė viešai kalbėti apie centro veiklos politizavimą.
Palaikymą jai internetinėje erdvėje išreiškė kai kurie vieši asmenys, o mokslininkų bendruomenės nariai surengė palaikymo akciją, kurios metu, kaip skelbta, buvo siekta atkreipti dėmesį į žodžo ir mokslinių tyrimų laisvei kylančią grėsmę.
A. Jakubauskui savo ruožtu paramą išreiškė grupė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam rėžimui dalyvių. Parlamentarės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujama Seimo darbo grupė pasiūlė parlamente surengti balsavimą dėl A. Jakubausko tinkamumo eiti LGGRTC vadovo pareigas.
