Jau antradienį buvo pranešta, kad Vilniaus regionas dėl blogėjančių susirgimų koronavirusu rodiklių tampa visos šalies problema ir jam reikia papildomo dėmesio. Ekspertai ir Vyriausybė svarsto, kad galbūt griežtą karantiną reiktų įvesti ne visoje šalyje, bet lokaliai.

Įspėjama, kad Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja vadinamojo britiškojo (B.1.1.7) viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje, o nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc. visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Apskritai Rytų Lietuvoje situacija blogėja labai sparčiai – Vilniaus mieste ir rajone 7 dienų naujų atvejų vidurkis per mėnesį padvigubėjo ir tempas vis dar auga. Vilniaus regiono ligoninėse auga tiek stacionare, tiek reanimacijoje gydomų pacientų skaičius, pridedama papildomų lovų.

R. Šimašius pripažino, kad visi mato, jog situacija nėra lengva.

„Deja, turbūt turėtų į tą atsakymą duoti visuomenės sveikatos centras, kol kas jo neturiu. Be abejo, atsakymas gali būti, kad daugiau nei kiti miestai testuojame. Taip pat tai gali būti susiję ir su britiško viruso plitimu.“

Pasak jo, lengva pasakyti, kad Vilnius yra problema, bet vakcinų kiekis yra mažiausias, kurį sostinė gauna.

„Vakcinų kiekis yra mažiausias visoje Lietuvoje. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, reikia skirti daugiau vakcinų, mes jas panaudojame greičiausiai. (...) Pas mus nėra didelių problemų, kad žmonės atsisakytų skiepytis, nebent Naujojoje Vilniuje, kur mažiau žmonių nori skiepytis. Visur kitur skaičiai yra geri apie norą. Mums yra iššūkis, kad platesnės grupės gautų skiepą, ypač tie, kurie neišvengiamai dirba kontaktinį darbą.“

Pavyzdžiui, sako jis, policija, vaikų teisės ar tie patys viešojo transporto kontrolieriai, deja, distanciniu būdu dirbti negali, todėl natūralu, kad Vilnius nori gauti tiek vakcinų, kad galėtų skiepyti šiuos gyventojus.

„Kol kas to teisingumo šitoje vietoje galėtų būti šiek tiek daugiau“.

Pasak jo, visi kiti didieji miestai gauna daugiau vakcinų, nei Vilnius. Todėl natūralu, kad tų vakcinų reikia gerokai daugiau.

R. Šimašius įvardijo, kad iki šios dienos miestas yra gavęs 106 tūkst. 287 vakcinas, o skaičiuojant nuo gyventojų skaičiaus tai yra 18, 66 proc.

„Kuris, tiesą sakant, irgi dar yra šiek tiek iškreiptas, nes mes skiepijame per poliklinikas, o poliklinikose prisirašiusių pas mus yra 100 tūkst. daugiau negu pagal statistiką. Čia yra skaičiai pagal statistiką ir realiai mes dar mažiau gauname, tuo tarpu, kai visi kiti didieji miestai gauna daugiau vakcinų.

Vakcinavimo greitis t. y. procentas nuo panaudotų vakcinų, šiai dienai, pas mus yra 89, 32 proc. Antroje vietoje yra kitas miestas su 85 proc. t. y. 4 proc. mažesnis, o kiti – dar mažiau.“

Jo teigimu, natūralu, kad Vilnius siekia, jog tų vakcinų būtų bent jau tiek pat kaip kitur, o tai reiškia, kad reikia gerokai daugiau.

„Natūralu, kad vakcinų visiems trūksta. Jeigu mes išvestume, kad būtų bent jau vienodai kaip kituose miestuose, tai bent keliolika tūkstančių vakcinų turėtume gauti daugiau. Iš tikrųjų, skaičius turėtų būti keliasdešimt tūkstančių didesnis, turint omeny, didesnę dinamiką, didesnį prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų skaičių ir visus kitus realius veiksnius.“

Mero nuomone, algoritmas, kas turėtų būti skiepijamas ir po ko, yra nustatomas Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).

„Mes jo griežtai laikomės, tiesą sakant, man įdomu stebėti kai kurių savivaldybių tuos žingsnius, kad atseit neatėjo žmonės, todėl skiepijame kitus. Tai turbūt tik rodo problemų kiekį ir kiek žmonės kai kur negauna informacijos adekvačios apie skiepus, jeigu atisakinėja. Pas mus atsisakinėjančių yra labai mažai ir tų problemų, kurias mes visur girdime, kad nenori „AstraZeneca“ skiepytis, pas mus tokių labai mažai ir dėl to tų vakcinų tiesiog nelieka.

Jeigu kažkur, kaip mes matome, Visagino ar Šalčininkuose ypač daug, kažkas laukia „Sputniko“ vakcinų, ir daug tų vakcinų atlieka, natūralu, kad jie pereina prie kitų grupių. Bet mes turime didžiulį stygių vakcinų, nes ir gauname jų mažiau, ir žmonės skiepijasi noriau, ir irgi labai norėtume pereiti prie kitų grupių.“

Jis sako, kad, pirma, jeigu gautų pakankamai vakcinų bent jau tiek, kiek kiti, tuomet irgi su mielu noru pereitume, antra, siūlo persvarstyti ir prioritetus.

„Kaip jau minėjau, yra kelios grupės, kurios kontaktiniu būdu neišvengiamai turi dirbti – šnekėjau ir su policijos pareigūnais, ir vaiko teisių pareigūnus reikėtų atskirai išskirti, tie patys viešojo transporto kontrolieriai. Tai, ar jie su kaukėmis, ar be kaukių, reikia jiems lipti, daug bendrauti ir nebūtinai tik su maloniais žmonėmis. Natūralu, kad tai yra didelis iššūkis.“

Lokalaus karantino idėja nepatinka

R. Šimašius neturėjo duomenų pagal atskirus vakcinų likučius, kiek jų yra likę, bet sakė, kad jis yra mažiausias visoje Lietuvoje, skiepijimosi tempai yra didžiausi ir tik Naujojoje Vilnioje yra daugiau iššūkių.

„Visur kitur žmonės mielai skiepijasi ir aš esu dėkingas vilniečiams už supratingumą.“

Jis taip nurodė, kad per visą laiką miestas yra gavęs daugiau nei 106 tūkst. vakcinų, o panaudota yra 95 tūkst.

„Tai yra didžiausias panaudojimo procentas tarp visų didžiųjų miestų.“

R. Šimašius, paklaustas ar pritartų merų ankstesniam skiepijimui, sakė, kad yra darbų, kuriuos galima dirbti ir nuotoliniu būdu, todėl jam keista, kai kiti merai dirba iš savo kabinetų.

„Aš labai laukiu savo eilės skiepui, bet man apmaudu kiekvieną kartą matyti policijos pareigūną gatvėse ar viešojo transporto kontrolierių, ar kitus darbuotojus, kurie turi eiti ir realiai kontaktuoti su žmonėmis, kurių jie nepažįsta.“

Vilniaus meras sako, kad dabar yra lenkiama į tą pusę, kad būtų įvesti lokalūs karantinai kai kuriose savivaldybėse, bet jam tai nepatinka.

„Jeigu tai yra neišvengiama, turbūt gali ir tekti kažkokių priemonių imtis, nes situacija yra rimta, bet labai svarbu pasakyti ne tik A, bet ir B. Jeigu Vilniaus regione situacija jau rimtesnė, tai gal padarykime ir B, ir bent jau skirkime tiek vakcinų, kiek ir kitiems miestams. Tuo labiau, kad ir skiepijame greičiau ir likučiai pas mus yra mažiausi.“

Naujausia statistika

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 768 nauji COVID–19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 272,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento. Pirmąja vakcinos nuo COVID–19 doze praėjusią parą paskiepytas 6321 žmogus, antra doze – 5249 asmenys.

Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyti 288 tūkst. 749 žmonės, abiem dozėmis – 131 tūkst. 540 asmenų.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 195 tūkst. 551 asmuo, deklaruota – 152 tūkst. 240 pasveikusiųjų.

Statistiškai šiuo metu serga 7768 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 79.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID–19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 798 COVID–19 pacientai, 94 iš jų – reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 671 ligoniui, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID–19 paguldyti 79 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 79 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 7768 asmenys. Nuo COVID–19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių.

Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.