Pandemijos pagreitis visoje Lietuvoje jau 11 dienų yra teigiamas, o atvejų augimas pirmadienį ir antradienį siekė 25–38 %. Jeigu toks pagreitis išsilaikytų balandžio antroje pusėje, pasiektume 2 000 atvejų per dieną.
Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 % visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID–19 ligonių užimtų lovų skaičius – užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc. ir teko pridėti papildomas gydymo ir reanimacijos lovas.
Vakarų Lietuvoje situacija priešinga – Šiaulių regione praeitą savaitę net 3 dienas nebuvo nė vieno paciento reanimacijoje. Tikėtina, kad tokie regioniniai skirtumai susiformavo dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų.
Pagal praeitą savaitę atliktus S–geno iškritų ir N501Y mutacijų tyrimus (pirmadienį ir antradienį nustatytiems teigiamiems atvejams) Lietuvoje, tikėtina, kad B.1.1.7 atmaina jau yra paplitusi beveik visoje Lietuvoje, tačiau jos vyravimas matomas tik Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Kituose regionuose atmaina įsivyraus po 2–3 savaičių, tad, nesuvaldžius epidemiologinės situacijos, jose dinamika turėtų būti panaši į tą, kurią matome Vilniuje.
Pagrindinių rodiklių apžvalga
1) Esamas atvejų augimas šiuo metu labai panašus į tą, kurį matėme spalio pabaigoje: pirmadienį ir antradienį fiksavome tokius skaičius, kokie buvo sausio pabaigoje, atitinkamai pirmadienį atvejų skaičius augo 35 % ir 28 % – antradienį.
2) Teigiamų tyrimų procentas šiek tiek augo, bet padidėjo ir didžiausią susirūpinimą keliantys rodikliai (simptominių tirtų asmenų skaičius, nustatytų teigiamų tyrimų dalis tarp jų ir savivaldybių, kuriose padaugėjo atvejų ir (ar) teigiamų tyrimų, dalis) – tokios situacijos, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių jie augtų, nematėme nuo gruodžio.
3) Rytų Lietuvoje situacija blogėja labai sparčiai – Vilniaus mieste ir rajone 7 dienų naujų atvejų vidurkis per mėnesį padvigubėjo ir tempas vis dar auga. Vilniaus regiono ligoninėse auga tiek stacionare, tiek reanimacijoje gydomų pacientų skaičius, pridedama papildomų lovų. Palyginti Šiaulių regione, kuriame dauguma savivaldybių yra pasiekusios geltonąją zoną, situacija ligoninėse gerėja.
4) Pandemijos pagreitis jau 11 dienų yra teigiamas (pastaruoju metu svyruoja nuo 15 iki 23 %) ir šiuo metu nėra pagrindo jam mažėti, nes situacija Rytų Lietuvoje sparčiai blogėja.
5) Jei išsilaikytų esamas pagreitis, 1 000 atvejų per dieną 7 dienų vidurkį pasiektume balandžio viduryje, o jei augimas būtų toks kaip šios savaitės pradžioje, tai balandžio antroje pusėje peržengtume ir 2 000 atvejų per dieną ribą.
6) Siekiant operatyviai įvertinti B.1.1.7 atmainos paplitimą Lietuvoje, daugumai praeitos savaitės pirmadienio ir antradienio teigiamų atvejų buvo atlikti S–geno iškritų ir N501Y mutacijos tyrimai. Abu šie rodikliai, būdingi B.1.1.7 atmainai, tinka jos paplitimui įvertinti. Pagal gautus tyrimų rezultatus labai tikėtina, kad Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse ši atmaina sudaro 70 % (ir daugiau) naujų nustatomų atvejų, tačiau ir kitoje Lietuvos dalyje jos paplitimas sudaro bent 25 %.
