„Epidemiologinė situacija yra, deja, tokia, kad kalbėti apie papildomus laisvinimus artimiausiu metu mes nematome jokio pagrindo“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė teigė, jog apie galimus laisvinimus bus galima kalbėti tik po Velykų, jei leis epidemiologinė situacija.
„Dabar mūsų rūpestis yra kitas, visų pirma – aplink Vilnių, Marijampolėje epidemiologinė padėtis blogėja pakankamai sparčiai, todėl svarstyti papildomų laisvinimų artimiausiomis savaitėmis mes, manau, neturėsime galimybių. (…) Apie diskusijas šiais klausimais galėsime kalbėti jau po Velykų. Ir tik su sąlyga, kad epidemiologinė situacija per tą laiką stabilizuosis“, – teigė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė spaudos konferencijoje teigė, kad savivaldybėms, kuriose situacija yra geresnė lauks didelis iššūkis tokią padėtį ir išlaikyti.
„Labai tikiuosi, kad toms savivaldybėms, kurios dabar yra geltonos, kuriuose epidemiologinė padėtis yra geresnė – didžioji dalis vakarų Lietuvos ir centro Lietuvos pavyks šią situaciją išlaikyti. Tačiau tam reikės labai didelių papildomų pastangų – nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo pradinukai: padidėjo kontaktų. (…) Todėl aktyvus testavimas ir kontrolė leistų joms išbūti geltonomis“, – tikėjosi Vyriausybės vadovė.
Ji teigė, kad jei situacija parodys, kad reikalingi papildomi griežtinimai, Vyriausybė apsitars ir dėl jų gali apsispręsti ketvirtadienį arba penktadienį ryte.
Paskutiniu metu kritikos sulaukia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris nespėja atsekti visų atvejų. I. Šimonytės teigimu, neatsekami susirgimų atvejai gali būti susiję ir su nenoru atskleisti užsikrėtimo aplinkybes.
„Aš manau, kad yra skirtingų priežasčių, kodėl tie atvejai iki galo neatsekami – atvejų nėra mažai. NVSC nustojo daugiau mažiau atsekti atvejus rudenį, kai viršijo 200 atvejų. Mes dar nebuvome grįžę į tokį lygį šios Vyriausybės darbo sezone. Kita problema – nenustatyti atvejų skaičiai, kurie yra gana iškalbingi. Mano vertinimu, jie susiję, kad žmonės nenori atskleisti, kaip galėjo užsikrėsti. Gal jos buvo susiję su kažkokia veikla, kuri pagal karantino režimą yra ribojama. Man dėl to yra labai gaila, nes tokiu būdu didinama rizika kitiems visuomenės nariams“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Dėl plintančių atmainų griežtinimų gali sulaukti ir „šviesesnės“ savivaldybės
I. Šimonytė teigė, kad dabar galvos skausmą kelia du klausimai, todėl galimi karantino griežtinimai šiandien ir nebuvo priimti.
„Reikia įvertinti, ką mes norime pasiekti ir kaip galėtume tai pasiekti geriausiu būdu. Dabar mes turime du galvos skausmus. Vienas galvos skausmas yra išsiskyrusi dinamika šalies savivaldybėse ir Velykų švenčių keliama papildoma rizika dėl didesnio žmonių judėjimo. Kita nemažiau svarbi problema – Pietų Afrikos Respublikos (PAR) viruso atmaina. Kurią kol kas esame nustatę 2 atvejais, tarsi nesusijusiais, dar keli ar keliolika tikrinama. Tuomet mums reikės tas priemones suderinti taip, kad šios atmainos plitimą galėtume lokalizuoti.
Labai gali būti, kad jeigu kažkokiose savivaldybėse tą plitimą nustatytume didesnį, tose savivaldybėse nepaisant, kad epidemiologinė situacija dabar ten techniškai atrodytų geresnė nei juoda, mes norėsime taikyti papildomas priemones, kad galėtume sunaikinti viruso atmainą ten, kur ją nustatėme, jei tai yra vis dar įmanoma. Tą dabar dar aiškinamės“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad šiuo metu žiūrėti į bendrą sergamumo rodiklį nėra tinkama.
„Dabar labai daug reguliavimo yra susieta su rodikliais konkrečiose savivaldybėse. (…) Bet turint mintyje, kad juodose savivaldybėse situacija prastėja gana sparčiai, labai gali būti, kad tas situacijos prastėjimas persikels į kitas savivaldybes (…), bijau, kad mums žiūrėti į bendrą rodiklį, kuris nėra labai aukštas dabar nėra labai tinkama. Mums reikia žiūrėti į dinamiką ir atsirandančias naujas problemas, tokias kaip PAR viruso atmaina“, – trečiadienį sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
